Mūsų gyvenimo spalvos (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Įsivaizduokite, kaip atrodytų mūsų pasaulis, jei staiga išbluktų visos spalvos? Ant elektros laidų besisupantys paukščiai taptų pilko molio statulėlėmis, medžių lapai – asfalto spalvos širma, o ryškiai geltonus taksi automobilius dabar atskirtume tik iš užrašo. Jei kažkokia visagalė būtybė staiga nuplautų spalvas, blyškus maistas atrodytų nevalgomas, o pasaulis – lyg iš XIX a. fotografijos. Dizaineris, spalvų ekspertas ir rašytojas Jean Gabriel Causse romane „Mūsų gyvenimo spalvos“ žaismingai pasakoja istoriją, kaip vieną dieną viskas tapo juodai balta.

Arturas – sėkmingas trisdešimties sulaukęs specialistas, tarptautinės kompanijos darbuotojas. Tai žmogus, kuris oro uoste visuomet prie registracijos langelio žengia raudonu kilimu ir be eilės, o skrydžio metu mėgaujasi verslo klasės privalumais. Jis – egocentrikas, todėl neturi nei žmonos ar merginos, nei naminio gyvūnėlio. Išvaizdus romano herojus gali gauti viską, ko užsigeidžia. Tačiau vieną dieną jo gyvenimas pasisuka netikėta linkme – jį meta moteris, kurią buvo įsimylėjęs, ir išsiskiria jo tėvai. Motina pradingsta Indijoje, o tėvas susiranda į dukras tinkančią draugę. Arturas ima gerti, netenka darbo, priauga ne vieną kilogramą ir yra priverstas įsidarbinti pieštukų fabrike, kur jį laiko tik dėl darbo biržos teikiamų dotacijų.

Priešingoje gatvės pusėje gyvena Šarlotė – nuo gimimo akla moteris, kuri savo gabumų dėka tapo pripažinta neuromokslininke. Nebūdama, kaip pati sako, paveikta „regėjimo apgaulės“, ji gali mokslininkės žvilgsniu tyrinėti spalvų pasaulį, aprašydama jį skaičiais ir formulėmis. Šiandien ji augina dukrą, todėl laikinai išėjo iš darbo Nacionaliniame tyrimų centre. Ji kartais dirba radijuje, kur pasakoja klausytojams apie spalvų paslaptis – tačiau tik artimiausi kolegos žino, jog regintiems žmonėms apie tai kalba neregė.

Vakariečiai – ne itin spalvingi žmonės. Pastarųjų šimtmečių mada vis labiau akcentuoja juodą spalvą. Nuo smokingo atsiradimo XIX a. Anglijoje iki Džeimso Bondo – visur dominuoja monochrominiai atspalviai. Šią madą palaiko ir žymiausi dizaineriai – Koko Šanel, Karlas Lagerfeldas, net Paulis Gotjė. Po pasaulinių karų gedėjusios moterys nešiojo juodus apdarus ir šie netruko tapti įkvėpimu nešioti tokius rūbus kasdien. Kur Vakaruose dingo spalvos? Romanas „Mūsų gyvenimo spalvos“ kviečia įsivaizduoti pasaulį, kuriame neliko nė vienos spalvos, išskyrus juodai baltą peizažą.

„Tikiuosi, kad romanas padės kitaip pamatyti ir suprasti pasaulio spalvas“, – sako Jean Gabriel Causse.

Iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleskevičienė