Mūsų Alma Mater – 100 metų. KTU raida 1950–2010 m.

Lietuvos universiteto, davusio pradžią ne vienai aukštajai mokyklai, 100-mečio jubiliejus yra svarbus įvykis visos Lietuvos akademinei visuomenei ir valstybei. Jis vertas visapusiškos analizės, įvairių raidos tarpsnių ir virsmų vertinimo, nes Universiteto nueitas kelias yra vertingas duomenų ir įžvalgų šaltinis, padedantis formuoti ateities gaires. Tai ne tik proginis leidinys, bet atviras bei išsamus Universiteto raidos ir pertvarkų metraštis visuomeninių ir socialinių lūžių laikotarpiu.

Knygos „Mūsų Alma Mater – 100 metų. KTU raida 1950–2010 m.“ autorius Kęstutis Kriščiūnas – daugelio reikšmingų įvykių liudininkas ir aktyvus dalyvis, žinomas akademiniame pasaulyje profesorius, habilituotas mokslų daktaras, parengęs įvairaus žanro leidinių, mokslo straipsnių, studijų, monografijų, dvi kadencijas vadovavęs KTU, dalyvavęs įvairių universitetų Tarybose, Senatuose, trijų universitetų garbės daktaras. Šis leidinys – daugiaplanis, todėl vertingas daugeliu požiūriu, pirmiausia istorijai, Universiteto raidai ir ateičiai, aukštojo mokslo valdymui apmąstyti, svarbiam permainų laikotarpiui prisiminti ir iš ten pasisemti patirties būsimiems iššūkiams, kurių šiuolaikiniame pasaulyje randasi vis daugiau. Autorius pateikia visapusišką Universiteto gyvenimo paveikslą: daugiausia dėmesio skiria 1950–2010 m. laikotarpiui su visomis jo detalėmis – nuo svarstymų apie Universiteto misiją ir ateitį, struktūrinių pertvarkų iki statistinių duomenų, ūkio valdymo detalių, atskleidžia šio sudėtingo ir besikeičiančio organizmo funkcionavimą, raidos problemas, džiaugiasi pasiekimais žvelgdamas su meile ir rūpesčiu į visą Alma Mater istoriją ir visus joje dirbusius ir dirbančius žmones. Taip knygoje išryškėja pagrindiniai ją išskiriantys akcentai – Universiteto transformacija iš sovietinio į modernų europietišką.

Knyga „Mūsų Alma Mater – 100 metų. KTU raida 1950–2010 m.“ bus įdomi ir reikalinga bendruomenei, susijusiai su akademine veikla. Autorius knygą dedikuoja ir plačiajai visuomenei, kadangi Universiteto raida pateikiama kartu su plačiu šalies socialiniu ir politiniu bei tarptautiniu nuolatos besikeičiančiu kontekstu. Įdomi ir prasminga knygos savybė ta, kad skaitytojui paliekama laisvė interpretuoti Universiteto raidos atitiktį besikeičiančiam kontekstui savarankiškai. Ši knyga tarsi atveria tas kryptis, kuriomis reikėtų gilintis siekiant suprasti, kaip veikia universitetai, kaip jiems galima padėti ir kaip dėl to gerėtų šalies gyventojų kultūrinis ir socialinis gyvenimas, stiprėtų valstybė.