Motociklu per Afriką

Ne vien egzotiška kelionė per Afriką mažu motocikliuku, patirti nuotykiai ir unikalūs vaizdai traukia šioje knygoje, bet ir laiko tėkmė, ir jai, regis, nepavaldi kultūros paminklų, gamtos didybė, žmonių santykiai ir papročiai, fiziniais randais įspausti tamsiuose veiduose. Savitas autoriaus pasakojimas paperka švelniu humoru ir autoironija, giliomis įžvalgomis ir vidinėmis tiesomis, gėrio nuostatomis.
1968-ųjų ankstyvą pavasarį iš Romos išvažiavau Neapolio kryptimi nedideliu motocikliuku, tokiu, kurį galima nesunkiai pakelti. Žinojau, kad teks jį kilnoti, nes žadėjau perplaukti į Aleksandriją Egipte, o iš ten važiuoti į pietus iki Keiptauno Pietų Afrikoje. Tame daugiau kaip 8000 km ruože teks įveikti dykumas, savanas, kalnus, upes ir didžiausią šios planetos pelkyną. Kelionė truko pusę metų, ji baigėsi tuometinėje Rodezijoje (dabar - Zimbabvė). Pakeliui, kai pasitaikydavo paštas, pasiųsdavau poetui Kaziui Bradūnui kelionės aprašymus. Bradūnas tuo metu buvo "Draugo" savaitinio kultūrinio priedo redaktorius ir ten juos spausdindavo. Šie reportažai sudaro pagrindinę knygos dalį, juos papildau kelionės metu rašytais užrašais. Deja, jie ne visi išliko ...kas tik išgirdo, jog žadu mažu motociklu važiuoti išilgai Afrikos, vadino mane, švelniai tariant, "varijotu". Girdėjau pranašysčių, jog mane su visu motociklu liūtės suės, raganosiai užsimanys įsūnyti, smėliai užpustys, negriukai orą iš padangų išleis. Tad, atitinkamai įbaugintas, ir nesigyriau. Bet štai nuvažiavome kartu (čia rašau iš Chartumo) jau daugiau kaip 2600 km...