Motinystės išpažintys. Kad vėl priimtume ir pamiltume mums skirtą gyvenimo kelią

Idėja išleisti knygą „Motinystės išpažintys. Kad vėl priimtume ir pamiltume mums skirtą gyvenimo kelią“ apie nenutylėtas ir nepagražintas, o realias motinystės patirtis brendo jau kurį laiką. Mums rūpėjo ir rūpi atvirai kalbėti bei plėsti supratimą apie tai, su kokiais sunkumais susiduria besilaukiančios, neseniai pagimdžiusios ar netektį išgyvenančios moterys. Ką iš tikrųjų jos patiria? Kokios jų mintys, emocijos, jausmai, kūno pojūčiai? Kokios pagalbos joms reikia? Kaip mes - artimieji, medicinos personalas, visa visuomenė - galime joms padėti, kad motinystės tapsmas būtų šviesesnis ir viltingesnis?

Juk nėra nei tobulų mamų, nei tobulų motinysčių. Esame moterys, patiriančios motinystės išbandymų. Taip jau yra, kad vienoms iš mūsų šis tapsmas vyksta gan sklandžiai, kitoms - paženklintas įvairiomis skaudžiomis ir netikėtomis patirtimis: negalėjimo pastoti, neplanuoto nėštumo, persileidimo, priešlaikinio ar negyvagimio gimdymo, svarstymo nutraukti nėštumą ar aborto, sudėtingo gimdymo, ligos ar vaikelio raidos sutrikimo, naujagimio atsisakymo ar netektimi, poros santykių krizės, vienišos motinystės, sunkių emocijų nėštumo metu ar po gimdymo ir pan.

Apie tai knygoje „Motinystės išpažintys. Kad vėl priimtume ir pamiltume mums skirtą gyvenimo kelią“  prabyla 30 ypatingų moterų, ieškojusių ir gavusių pagalbą KNC, o dabar sutikusių savo asmeninėmis istorijomis pasidalinti ir su kitais. Jų patirtys jautrios, gilios, prisodrintos vidinių išgyvenimų... Kiekviena jų švelniai ir atsargiai dėlioja žodžius apie tai, kas skaudu ar nepatogu kalbėti motinystėje, tačiau verta ir prasminga! Pasiryžusios nieko neslėpti ir atverti širdį jos tampa pavyzdžiu kitoms moterims, kaip svarbu ieškoti paguodos sunkiu metu bei priimti gyvenimo iššūkius, kad ir kokie jie bebūtų. Jos taip pat tampa liudytojos to, kaip svarbu susitaikyti ir pamilti mums skirtą gyvenimo kelią.