Motina naktis

Kurtas Vonegutas - rašytojas, kuris į karą, mirtį ir kitus neišvengiamus įvykius visuomet žvelgė per absurdiškumo ir humoro prizmę. 1961 m. parašytas romanas „Motina naktis“ tai tarsi memuarai, kuriuos iš Amerikos kilęs nacių propagandistas Hovardas Kembelas rašo Izraelio kalėjime laukdamas teismo už karo nusikaltimus. Tai knyga apie šnipą arba bandymą juo apsimesti. "Esame tas, kas stengiamės atrodyti, todėl labai svarbu, kuo vis dėlto nusprendžiam apsimesti."

1923 m. vos vienuolikos sulaukęs Hovardas Kembelas išvyko į Vokietiją. Pirmiausia jis vertėsi kaip dramaturgas ir politika nesidomėjo. Pagrindinis jo rūpestis – žmona Helga, pagrindinė visų jo pjesių aktorė. Kai jo tėvai prieš prasidedant karui pabėgo iš šalies, jis toliau dirbo, įstojo į nacių partiją, bet liko abejingas politikai ir nacizmui. Netikėtai jį užverbuoja amerikičių žvalgyba. Jis tampa amerikiečių šnipu, o slėpdamasis turi sukurti aršaus nacisto įvaizdį. Prasidėjus karui, Kembelas ima ryžtingai kopti karjeros laiptais Gėbelso vadovaujamame propagandos aparate. Galiausiai jis tampa balsu, kuris kreipėsi į amerikiečius, kviesdamas juos prisijungti prie nacių. Jei kartais atrodo, kad Kembelo pavardė kažkur girdėta, galbūt jau teko su juo susitikti skaitant Vonneguto žymiausią darbą „Skerdykla nr. 5“?

Pagrindinė romano mintis, kuri atsikartoja vėl ir vėl – esamie tie, kas stengiamės būti ir atrodyti, todėl ypač svarbu, kuo nusprendžiame tapti. „Motina naktis“, kurios pavadinimą Vonnegutas pasiskolino iš Goethės „Fausto“, yra iššūkis skaitytojo moraliniams jausmams. Ar iš tiesų Hovardas Kembelas kaltas? Ir kuo iš tiesų jis kaltinamas? Vonegutas, sau būdingu satyros ir juodojo humori stiliumi juodą ir baltą sulieja į pilką – taip skaitytojas atsiduria pilkojoje zonoje, kur pasirinkti ypač sunku.

„Motina naktis“ buvo ekranizuota 1996 m. režisieriaus Keitho Gordono. 2017 m. San Franciske sukurtas ir teatro pastatymas.

Kurtas Vonnegutas – ne vieno kultinio, antimilitaristino romano autorius. Skaitytojams puikiai žinomi jo kūriniai, tokie kaip „Skerdykla nr. 5“, „Katės lopšys“, „Čempionų pusryčiai“. Metęs universitetą, rašytojas tapo JAV kariu ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo išsiųstas į Europą. Čia pateko į nacių nelaisvę, o per Dresdeno bombardavimą išliko gyvas pasislėpęs skerdyklos sandėlyje – šie motyvai sutinkami visoje rašytojo kūryboje. Jo tekstams būdinga ironija, juodas humoras, Vonnegutas nevengia fantastikos elementų, sukuriančių absurdo atmosferą.

„Vonnegutas tapo išskirtinis būtent dėl to, kad savo darbuose niekais pavertė bandymus dirbtinai skirstyti „aukštąją“ ir kitokią literatūrą, dėl to, kad yra komiškas ir liūdnas vienu metu, dėl to, kad jo rimtumas nėra formalus“, – The New York Times.

„Vonnegutas yra George’as Orwellas, daktaras Caligaris ir Flashas Gordonas, tapę vienu rašytoju. Juokingas, bet dorybingas išprotėjęs mokslininkas.“ – Time