Vadovėlyje "Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai" pateikiamos mokslinių tyrimų metodologijos žinios, kurios būtinos studentams ir doktorantams, rašantiems mokslinius darbus ir atliekantiems mokslinius tyrimus.
- Pažinimo procesas
- Socialiniai ir elgsenos tyrimai
- Mokslinis tyrimas
- Hipotezė
- Tyrimo procesas
- Tyrimų metodai
- Eksperimentas
- Apklausa
- Testavimas
- Tyrimo būdai
- Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai
- Mokslinio darbo ataskaita
PRATARMĖ
PRATARMĖ
Šis trečiasis knygos leidimas, kaip ir prieš tai buvęs antrasis, yra pataisytas iš esmės, nors ryškesnių pokyčių baigiamųjų darbų sampratoje, jų struktūroje ir turinyje kaip ir neįvyko. Kiek daugiau socialiniuose moksluose buvo bandymų atlikti kokybinius tyrimus, tačiau baigiamiesiems darbams netrūko ir metodologinio pobūdžio netikslumų. Tad po ilgų svarstymų ryžausi šiam atnaujintam knygos variantui - pakoreguoti kai kurias diskutuotinas vietas, patikslinti sąvokas ir terminus ir išplėsti knygos turinį naujomis įžvalgomis. Atnaujinti knygos turinį skatino ir teigiami ankstesnio leidimo atsiliepimai, knygos įtraukimas į aukštųjų mokyklų studijų programų tyrimo metodologijos kurso rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašą bei įvertinimas paskatinamąja premija vadovėlių konkurse. Keletą papildomų leidimų 2002 metais parengto vadovėlio išleido leidykla Lucilijus (2005 ir 2007 metais), ir tai galėjo kažkiek suklaidinti skaitytoją, kad tai naujos vadovėlio versijos.
Rengiant šį leidinį didžiausią rūpestį kėlė knygos pavadinimas, kurį norėjosi pakeisti, nes ankstesnis pavadinimas man pasirodė ne visai logiškas. Juk tyrimo metodai savaime yra tyrimų metodologijos dalis, jos struktūrinis elementas, tad toks knygos pavadinimas nėra tikslus. Kadangi tai yra trečiasis knygos leidimas, jam suteikus naują pavadinimą, skaitytojas būtų suklaidintas, pamanęs, kad tai visai naujas kūrinys. Tad lieka pripažinti ankstesnių samprotavimų netikslumą ir palikti buvusį knygos pavadinimą.
Kadangi visų lygių baigiamieji darbai privalo turėti mokslinio tiriamojo darbo elementų ir atitikti loginę jų ataskaitų struktūrą, tad suprantama, kad aukštosiose mokyklose yra dėstomas tiriamojo darbo pagrindų kursas, daug kur vadinamas tyrimų metodologijos studijomis. Nors yra parengta ir publikuota daug metodologinio pobūdžio literatūros (nuo antrojo knygos leidimo 2002 metais mūsų autoriai B. Bitinas, R.Tidikis, L. Rupšienė, V. Zydžiūnaitė ir kiti tyrėjai išleido ne vieną analogiškos paskirties kūrinį), tačiau dėstantys šį kursą (ypač neuniversitetinėse studijose) bei baigiamųjų darbų autoriai ne visada vienodai supranta ir aiškina tuos pačius tyrimo metodologijos elementus, bando savaip juos interpretuoti ir keisti. Tad šiame knygos leidime atkreiptas dėmesys grindžiant kai kurių vartojamų sąvokų ir terminų tikslingumą.
Nors atskirų knygos skyrių ir poskyrių pavadinimai sutampa su ankstesnio leidimo skyriais, tačiau jų turinys skiriasi. Antai skyriuje apie pažinimą pateikta keletas naujesnių mokslinio ir kasdienio žinojimo pavyzdžių, naujų faktų apie žinių įgijimą, jų atitikimą tikrovę bei apie žinių ir nuomonės santykį. Skyriuje apie mokslą papildytos mokslinių tyrimų prielaidos, kalbama apie mokslinį aiškinimą, mokslo žinių lygius, pateikta nauja mokslo sričių ir krypčių klasifikacija, o XX amžiaus mokslo raidos koncepcijos papildytos naujais teiginiais. Kiek praplėstos konceptualios mintys apie socialinių ir gamtos mokslų santykį, pozityvizmo idėjas ir jų kritiką.
Aprašant socialinius ir elgsenos tyrimus gilintasi į tyrimų epistemologiją, praplėstas požiūris į socialinių reiškinių tyrimus. Bėjau išplėtotų normatyvinės ir interpretacinės socialinių reiškinių tyrimus grindžiančių paradigmų, kuriomis remiasi kiekybinės ir kokybinės pakraipos tyrimai, aptariami ir kai kurie kritinės socialinių (edukologinių) tyrimų teorijos bei feministinės teorijos bruožai, išplėstas socialinių tyrimų etikos aprašymas.
Iš esmės pataisytas ir papildytas penktasis knygos skyrius, kuriame naujai aptariama tyrimų metodologijos samprata, tyrimo planavimas ir eiga. Atsitiktinės imties skaičiavimui palengvinti priede pateikta K koeficiento vidutiniam kvadratiniam nukrypimui pagal variacijos apimtį apskaičiuoti lentelė. Be teorinio pobūdžio samprotavimų, išskirtinis šio skyriaus bruožas yra užduočių rengimas pagal atskirus tyrimo metodologijos elementus. Manytume, kad tai galėtų padėti skaitytojui geriau įsisavinti tyrimų metodologijos žinias ir kritiškai apmąstyti pateiktą informaciją. Naujomis įžvalgomis papildyti ir pakoreguoti empirinių tyrimų metodų bei kiekybinių ir kokybinių tyrimų (kiek didesnį dėmesį skiriant filosofinei kokybinių tyrimų bazei) skyriai. Aptariant kokybinius tyrimus priede pateiktas pedagoginio stebėjimo metodo taikymo ir tyrimo, kuriame taikant interviu metodą duomenys analizuojami naudojant teorines nuostatas, pavyzdžiai.
Papildytas tyrimo kokybės (reikšmingumo) įvertinimo skyrelis (praplėstas naujais teiginiais ir sąvokomis, rodančiais tokio vertinimo sudėtingumą, kurį lemia daugelis sunkiai pamatuojamų veiksnių). Išplėstas ir būdingiausių tyrimo metodologijos klaidų skyrius, jame nagrinėjama įvairių sąvokų vartojimas, teorinių samprotavimų tyrimo duomenų aptarimo skyriuje svarba, klaidos, susijusios su tiriamąja imtimi, hipotezės formulavimu. Pakoreguotas mokslinių darbų ataskaitos turinys (išryškinta jo specifika, naujai parašytas teorinės dalies skyrelis, išplėtoti rezultatų aptarimo skyriaus rašymo ypatumai). Yra pokyčių ir skyrelyje apie mokslinių straipsnių rengimą (papildytos straipsnių rengimo spaudai rekomendacijos, ištirti mokslinio straipsnio pateikimo žurnalo redakcijai ypatumai, aptarti literatūros citavimo moksliniame straipsnyje klausimai). Naujai parengtas skyrelis apie baigiamųjų darbų gynimo procedūras (reikalavimai, patarimai, rekomendacijos).
Savaime suprantama, kad pildant ir koreguojant knygos turinį remtasi ne tik savo samprotavimais ir sukaupta ilgamete patirtimi dėstant įvairaus studijų lygmens tyrimų metodologijos kursą, bet ir mūsų šalies bei užsienio autorių teiginiais ir įžvalgomis. Belieka tikėtis, kad ir šis naujai parengtas vadovėlio variantas taip pat susilauks teigiamo įvertinimo.
Autorius
