Modernioji Kama Sutra

Paverskite savo intymųjį gyvenimą erotine ekstaze padedami „Moderniosios Kama Sutros” – knygos, kuri unikaliai interpretuoja seniausią, žinomiausią ir atviriausią kada nors parašytą intymiųjų malonumų vadovėlį.

Daugiau nei du šimtai nuotraukų, padėsiančių jums ir jūsų partneriui palaipsniui perprasti keturiasdešimt knygoje iliustruotų pozų.
Praktiniai patarimai, padėsiantys jums ištobulinti savo mylėjimosi techniką ir pakylėti erotinį malonumą į naujas aukštumas.
Rytų erotika – atviros senovinių tekstų citatos apie gundymo meną.

PRATARMĖ

Jei vyras ir moteris elgiasi pagal vienas kito norus, jų meili neišblės net ir praėjus šimtui metų.

Seksas - tai meilės chemija ir giliausiai glūdintis mūšy pirminis instinktas. Nuo seniausių laikų vyrai ir moterys malonina savo jusles kūniška sąjunga, ir vis dėlto įvairiais laikais skirtingose kultūrose požiūris į seksą buvo labai nevienodas.

Daugeliui atrodytų, kad Vakaruose požiūris į seksą yra laisvesnis, tačiau iš tiesy būtent senosios Ryty kultūros pasižymi ilgametėmis erotiniu vado-vėliy ir meilės vadovy tradicijomis. Tereikia panagrinėti nuo viduramžių išlikusius ornamentuotus skulptūrinius hinduistų šventyklų fasadus Kadžurahe ir Odišoje arba sudėtingus meno dirbinius, vaizduojančius romantišką Krišnos ir Rados meilę, kad pamatytume, kaip buvo mėgaujamasi sekso teikiamais malonumais. Visos šios skulptūros ir piešiniai kildinami iš žymiausio kada nors parašyto traktato apie seksą - Kama Sutros.

Nuo to laiko, kai prieš daugiau negu du tūkstantmečius senyvas indų išminčius vardu Malanaga Vatsjajana užrašė seriją sutrų, arba aforizmų, apie meilę, Kama Sutra tebebėra juslinio malonumo meno įkvėpimo šaltinis. Apie Vatsjajana, jo kilmę, gyvenimą, net apie jo mylimąsias žinoma mažai, tik tai, kad jis parašė savo kūrinį mokydamasis šventyklos mokykloje šventajame Benareso mieste. Kai kurie istorikai tvirtina, kad Vatsjajana buvo prisiekęs celibatą, nors jis pats pasakoja, kad perskaitęs senovės raštus praktikavo juose minėtus būdus patirti malonumą.

Nagrinėdamas savo pirmtakų šventyjų raštus Vatsjajana sužinojo apie Nandį, baltąjį jautį, kuris stovėjo sargyboje prie dievų Sivos ir Parvatės miegamojo jų rūmuose ant Kailašo kalno, kol jie mylėjosi dešimtį tūkstančių mėtų. Nandis buvo prisaikdintas niekada apie tai nekalbėti, bet sulaužė priesaiką, ir jo ištarti žodžiai iškrito gėlėmis, kurios buvo surinktos ir suvertos ant virvelių, arba sutrų. Tos virvelės buvo suaustos į tūkstančio skyrių knygą. Laikui bėgant knyga buvo sutrumpinta iki penkių šimtų puslapių, dar vėliau - iki šimto penkiasdešimties, ir pagaliau pats Vatsjajana ją sutraukė į septynias dalis.

Išsamiai ir tvarkingai kaip mokslininkas Vatsjajana aprašo visus meilės ir intymių santykių aspektus: nuo gundymo ir mylėjimosi iki auklėjimo, santuokos ir santuokinio gyvenimo, nuo jaunų miestiečių idealų ir laimėjimų iki kurtizanių ir karaliaus haremo motery gyvenimo. Skiriama vietos net pagalbinėms mylėjimosi priemonėms, afrodiziakams ir meilės gėrimams.

Šis kūrinys "Modernioji Kama Sutra" buvo parašytas „pasaulio labui", bet Vatsjajana numatė jam daugiau, nei būti tik vyro geismo tenkinimo priemone; jis tvirtino, kad žmogus, pasiekęs pusiausvyrą tarp pagrindinių, pasak hinduizmo raštų, gyvenimo gijų - dorybės, arba religinio nuopelno [dharma), pasaulietiškų turtų [artha] ir malonumo, arba juslinio pasitenkinimo [karna], bus lydimas sėkmės, kad ir ką bedarytų, ir galiausiai pasieks dvasinį išsilaisvinimą.

Nors kūrinyje "Modernioji Kama Sutra" dažnai kreipiamasi į vyrus, Kama Sutrai rūpi ne tik vyriškas požiūris. Vatsjajana pataria ir merginoms skaityti jo kūrinį prieš ištekant, o jų vyrams sutikus ir po vestuvių toliau domėtis jame aptariamu menu, nes „bent truputį nutuokdama apie šį meną moteris tampa patrauklesnė".