Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas. Miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais

Kaipgi atrodė tuometinės Lietuvos „didmiesčiai“ – Lietuvos gubernijų centrai Vilnius, Kaunas, Gardinas modernėjančių Vakarų Europos ir Rusijos imperijos miestų plėtros ir modernios sanitarinės infrastruktūros formavimosi laikotarpiu? Kiek pažangūs ar vėluojantys jie buvo?

Modernios namų statybos tendencijos tik tuomet gali realizuotis, kai miestai namų savininkui gali teikti pagrindinius miesto sanitarinius įrenginius – vandentiekį ir kanalizaciją. Kur yra visiškai įrengta kanalizacija, išnyksta kiemuose dvokiančios išvietės ir paplavų duobės, kurios traktuotinos kaip vieni iš svarbiausių infekcinių ligų atsiradimo židinių.

Knygoje „Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas. Miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais“ (Aelita Ambrulevičiūtė, Tatjana Voronič, Darius Žiemelis) dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių miestų plėtros tendencijas ir su tuo susijusius miestų socioekologinės struktūros pokyčius, antrasis – kaip modernėjančiame mieste formavosi šiuolaikinė sanitarinė infrastruktūra, kuri turėjo įveikti miesto plėtros sukeltas problemas. Tyrimas atskleidžia ne tik modernėjančią miestų (infra)struktūrą, bet ir transformaciją iš luominės į klasinę visuomenę, prisideda prie tarpdisciplininio istorijos ir socialinių mokslų (būtent – miesto ekologijos teorijų) dialogo plėtros.

Monografija „Modernėjantys Vilnius, Kaunas, Gardinas. Miestų plėtra ir sanitarinės infrastruktūros pokyčiai 1870–1914 metais“ yra pirmas sisteminis bandymas pažvelgti į miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros modernėjimą Lietuvos gubernijų centruose iš miesto ekologijos perspektyvos, interpretuojant duomenis Europos ir Rusijos imperijos kontekstuose.