Mirštančių lapų šauksmas

Libar M. Fofana (Libaras M. Fofana; g. 1959 m. Konakryje) – iš Gvinėjos kilęs prancūzų kalba rašantis autorius. 1984 m. atvykęs į Prancūziją, jis vertėsi įvairiais darbais, o 1994 m. pradėjo rašyti trumpas istorijas ir apsakymus. Pirmąjį romaną išleido 2004 m. Rašytojo kūryba persmelkta jo gyvenimiškos patirties – netekčių, skausmo, liūdesio.

„Mirštančių lapų šauksmas“ – trečiasis Libaro M. Fofana romanas. Žiauraus ir drauge poetiško pasakojimo veiksmas prasideda 1970 m. lapkritį Gvinėjoje. Šis romanas – apie revoliuciją, skurdą ir žmones, kurie priversti gyventi ir išgyventi visuotinio chaoso sąlygomis. Tai ir raupsais sergančios Sali istorija; tragiško likimo moters, pagimdžiusios kūdikį ir tuoj pat jį praradusios… „Mirštančių lapų šauksmas“ – romanas apie meilę ir ilgesį, jausmus, kurie neišnyksta net tada, kai jiems, regis, gyvenime visiškai nebelieka vietos. Apie apgaulę ir kerštą. Apie išmintį, kuri kartais nuskamba iš kvaišelio Fotėdi lūpų. Apie nusikaltimus iš meilės ir neapykantos.
Romane pateikiamas raiškus skurstančios, sužalotos, politinių nesutarimų draskomos Afrikos portretas. Prieš akis kaip pasaulio metafora it gyvas iškyla Medis, žmonės, tarsi lapai krintantys nuo žiauraus gyvenimo negandų. Pasakojimas kupinas skaidrios išminties ir vilties, neišnykstančios net tragiškiausiose situacijose.

“Mirštančių lapų šauksmas” apdovanotas 2011 m. Lietuvos jaunųjų frankofonų premija.
Iš prancūzų kalbos vertė Gerda Ana Melnik