Mikroekonomika

Mikroekonomikos vadovėlis skiriamas aukštųjų mokyklų studentams ekonomistams ir kitų specialybių studentams, taip pat visiems, kurie domisi ekonomikos veikimo principais ir nori juos suprasti.


Mikroekonomika, kaip ekonomikos mokslo šaka, analizuoja pavienių ūkio subjektų (individualių vartotojų, įmonių, gamybos veiksnių savininkų) ir ekonominės veiklos rūšių elgseną rinkoje, sprendimų priėmimą ir jų sąveikos poveikį ekonominių išteklių paskirstymui, kainoms, gamybai ir pajamoms, taip pat įvairių rinkos struktūrų (konkurencinės rinkos, monopolijos, oligopolijos, monopolinės konkurencijos) veikimą. Mikroekonominės analizės pradžia laikomi A. Maršalo paklausos, pasiūlos ir jų pusiausvyros tyrimai XIX a. pabaigoje. Mikroekonomikos terminą pirmasis pavartojo R. Frišas XX a. ketvirtame dešimtmetyje; plačiau jis paplito nuo šešto dešimtmečio.


Vadovėlyje nagrinėjamos temos: vartotojų elgesio modeliavimas, prekių paklausos ir pasiūlos dėsningumai, gamybos ir kaštų teorijos, įvairios rinkos struktūros (tobuloji konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija), gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žemės) rinkos, bendroji mainų ir gamybos pusiausvyra, iš¬orės poveikiai ir viešosios gėrybės, visuomenės gerovė. Toks mikroekonomikos kursas yra tapęs standartu ir dėstomas viso pasaulio universitetuose ir kolegijose.


Rengdami vadovėlį autoriai (Vytautas Gavelis, Povilas Gylys, Danguolė Klimašauskienė, Venantas Mačiekus, Neringa Ramanauskė, Aušrytė Rastenienė, Vytautas Snieška) rėmėsi H. R. Variano „Mikroekonomika: šiuolaikinis požiūris“ (2004), „Mikroekonomika“ (ats. redaktorius V. Skominas) (2000) ir kt. šaltiniais.