Mokslinių straipsnių rinkinys "Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje" Vilniuje tęsia ir papildo anksčiau šia tema rašiusių mokslininkų įdirbį - pradėtą Vilniaus tyrėjo Mikalojaus Vorobjovo, įgilintą nuosekliausio čiurlionisto Vytauto Landsbergio, apmąstytą Stasio Ylos, to meto dailės gyvenimo kontekstais išplėstą Laimos Laučkaitės. Modernėjančio Vilniaus diskursas pateiktas Mindaugo Kvietkausko, taip pat aptarusio Čiurlionio dalyvavimą daugiakultūriame miesto gyvenime, svarbūs miesto kultūros reiškiniai tyrinėti ir kitų lietuvių bei lenkų mokslininkų. Pasitinkant 140-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, aiškėjo, kad, nors vyksta aktyvi garsaus menininko, muziko kūrybos sklaida, jo buvimo ir veiklos Vilniuje pėdsakai dar nėra pakankamai įsisąmoninti mūsų kultūrinėje atmintyje. Besiplečiantis XX a. pradžios kultūros tyrinėjimų laukas leidžia pamatyti menininko situaciją kontekstualiau, pagilinti mažiau tirtus klausimus. Siekdami menininką aktualizuoti kaip centrinę lietuvių kultūros modernėjimo figūrą XX a. pradžios Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Čiurlionio namai bei Vilniaus dailės akademija 2015 m. balandžio 23-24 d. surengė tarptautinę tarpdalykinę konferenciją, kurioje dalyvavę Lietuvos ir užsienio mokslininkai tęsė darbą, rašydami straipsnius šiam rinkiniui "Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje".
Knygos "Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje" bendraautoriai - muzikologai, literatūrologai, kultūrologai, menotyrininkai, teatrologai, įvairių kultūros sričių istorikai.
Turinys
Turinys
NIDA GAIDAUSKIENĖ. Pratarmė / 7
M. K. Čiurlionio posūkis į Vilnių
STASYS MOSTAUSKIS. M. K. Čiurlionio tapatybinės apibrėžties problema: senlietuvis ar modernus lietuvis / 35
RADOSLAW OKULICZ-KOZARYN. Wilno w powijakach. M. K. Čiurlionisa plan podžwignięcia kulturalnego litewskiej stolicy / Vilnius vystykluose. M. K. Čiurlionio ketinimai kultūriškai prikelti Lietuvos sostinę / 54
ROKAS ZUBOVAS. „Ar tau žinomas lietuvių judėjimas?" M. K. Čiurlionio apsisprendimas gyventi Vilniuje ir kūrybinių ieškojimų trajektorija / 69
ALMA LAPINSKIENĖ. Vilnius 1904-1914 m.: lietuvių kultūros proveržis / 81
STANISLOVAS ŽVIRGŽDAS. M. K. Čiurlionis ir Vilnius / 92
Įsibuvimas Vilniaus erdvėje ir kultūros gyvenime
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ. Fenomenalus ėjimas (ir buvimas) dviese / 111
NIDA GAIDAUSKIENĖ. Ar būta Čiurlioniu poros pastangų inicijuoti „Jaunąją Lietuvą"? / 124
VIDA BAKUTYTĖ. M. K. Čiurlionis muzikiniame ir teatriniame Vilniuje: stebėtojas, dalyvis / 165
EGLE BAGUŠINSKAITE. Baldai M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų vilniečių privačioje aplinkoje. Apstatymas XX a. pradžioje kaip socialinio ir kultūrinio statuso išraiška / 187
Modernistiniai M. K. Čiurlionio ieškojimai
ANTANAS ANDRIJAUSKAS. M. K. Čiurlionis ir M. Dobužinskis: dviejų talentų sąveikos teritorijos / 207
DEIMA KATINAITĖ. M. K. Čiurlionio „sonatinės" tapybos koloritinės sistemos savitumas / 242
SALOMĖJA JASTRUMSKYTĖ. Urbanistinė estetika M. K. Čiurlionio tapyboje / 262
PAWEL SIECHOWICZ. Imagination Triggered by Musical Sounds. M. K. Čiurlionis' Path to Musical Painting /
Muzikos garsų pažadinta vaizduotė. M. K. Čiurlionio kelias į muzikinę tapybą / 285
MARCIN GMYS. The Myth of a Modernist Artist in the Music of M. K. Čiurlionis: Discussing the Score of the Symphonic Poem The Sea (Jūra) I Modernistinio menininko mitas M. K. Čiurlionio muzikoje. Pasvarstymai apie
simfoninės poemos „Jūra" partitūrą / 302
DANIELE BUCCIO. Some Introductory Observations on the Text of M. K. Čiurlionis' Three Late Unfinished Orchestrai Works / Kelios įžanginės pastabos apie M. K. Čiurlionio trijų vėlyvųjų nebaigtų simfoninių kūrinių tekstus / 314
M. K. Čiurlionio vaidmuo kultūros procesuose
RIMA POVILIONIENĖ. Kultūrinio gyvenimo atspindžiai lietuviškoje periodikoje pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais / 339
JONAS VYTAUTAS BRUVERIS. M. K. Čiurlionio kūrybos recepcija okupacijų metais / 353
HELMUTAS ŠABASEVIČIUS. M. K. Čiurlionis teatre / 374
Apie autorius / 385
