Miesto želdynų plėtotė, 3 dalis. Želdynų projektavimas

Trečiojoje knygos „Miesto želdynų plėtotė“ dalyje apie želdynų projektavimą pateikiama daug želdynų projektų pavyzdžių, kurie remiasi pirmojoje knygos dalyje išdėstytais želdynų kūrybos pradais: visiškai atsisakyta želdinių genėjimo siekiant juos apipavidalinti ir visas dėmesys sutelktas į želdyno erdvių kūrimą. Antrojoje knygos dalyje buvo išdėstyti gamtos sąlygų nagrinėjimo ir vertinimo pagrindai, kurie trečiojoje knygos dalyje toliau plėtojami per projektų pavyzdžius.

Želdynai susideda iš dirbinių ir želdinių. Želdyno baldus (suolus, stalus, pavėsines, vaikų žaidimo įtaisinius projektuoja dailininkai dizaineriai, o kraštovaizdžio architektai juos tik pasirenka ir pritaiko želdyno poreikiams. Tiesa, anksčiau tokių bendradarbių nebuvo, tad suolus projektuodavo ir patys kraštovaizdžio architektai. Želdynų takus tiesia kraštovaizdžio architektai, tačiau šių takų konstrukcijas projektuoja kelių ir takų inžinieriai kaip kraštovaizdžio architektų bendradarbiai. Panašiai tvarkomasi ir įrengiant vandens baseinus, fontanus bei pasitelkiant kitus vandens panaudojimo želdynuose būdus. Juos drauge projektuoja kraštovaizdžio architektai, dailininkai ir inžinieriai. Panašiai projektuojami elektros apšvietimo tinklai, vandentiekio ir kanalizacijos įtaisiniai.

Parinkti ir sutelkti augalus želdiniams yra kraštovaizdžio architekto pareiga. Jis privalo neblogai pažinti augalus, ypač tuos, kuriuos numato sodinti savo projektuojamuose želdiniuose. Nuodugniai pažinti augalus galima ne vien skaitant knygas, bet - svarbiausia - stebint savo paties suprojektuotus želdinius ir pasodintus augalus. Ne visuomet pasirinktos augalų rūšys atitinka vietos augimo sąlygas, todėl ne visuomet želdiniai gerai auga. Tačiau pažymėtina, kad kraštovaizdžio architektas nėra botanikas. Jam neprivalu pažinti labai daug augalų rūšių ir formų, tuo labiau juos visus naudoti savo projektuose.

Šioje knygos „Miesto želdynų plėtotė“  dalyje rašoma apie kūrybines sėkmes ir nesėkmes projektuojant želdynus.

Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad projektuoti želdynus gali kiekvienas. Retai pasitaiko žmonių, ypač projektų užsakovų arba jų atstovų, kurie pasitiki želdynų projektuotoju. Dažniausiai jie primygtinai siūlo nuvesti vieną arba kitą visiškai nereikalingą taką, pasodinti vieną arba kitą jam patinkantį augalą, nors, projektuotojų nuomone, prašomoje vietoje jis visai netinka. Turbūt dėl šios priežasties ir kilo didelis noras sutvarkyti savo kūrybos palikimą, paliudyti, kokiais kūrybos pradais buvo vadovaujamasi ir kas padaryta per 60 darbo metų želdynų projektavimo srityje. Tai paskatino parašyti trečiąją knygos dalį, skirtą želdynų projektavimui.