Mieganti žmogžudystė

Vos tik Gvenda atsikraustė į išsvajotąjį namą, prasidėjo keisti dalykai. Kad ir kaip stengėsi namą atnaujinti, jai pavykdavo tik grįžti į praeitį. Maža to, kiekvieną kartą, lipdama laiptais, Gvenda pajusdavo nesuvokiamą siaubą. Neištvėrusi ji kreipėsi į mis Marpl, kad padėtų atsikratyti vaiduoklių. Paaiškėjo, jog jos susidūrė su prieš daugelį metų tobulai įvykdytu nusikaltimu.


Iš anglų kalbos vertė Jolanta Kriūnienė

IŠTRAUKA

Po mėnesio Gvenda atsikraustė į Hilsaidą. Iš sandėlio buvo atvežti ir sustatyti senoviški, tačiau puikios kokybės Gilo tetos baldai. Vieną ar dvi pernelyg dideles spintas Gvenda pardavė, bet kiti baldai buvo išdėstyti ir puikiausiai derėjo prie namo. Svetainę papuošė maži žaismingi papier-machė staliukai, inkrustuoti perlamutru ir išpiešti pilaitėmis bei rožėmis, nedidelis tvarkingas rašomasis stalas su klostytu gryno šilko krepšiu apačioje, palisandrinė komoda ir raudonmedžio stalelis prie sofos.

Lengvas kėdes Gvenda Išskirstė po miegamuosius, o abiejose židinio pusėse nupirkusi pastatė du didžiulius minkštus fotelius sau ir Gilui. Prie langu atsirado vietelė didelei, giliai sofai. Užuolaidas Gvenda užsakė iš senovinio žydro kartūno su santūriomis rožių puokštėmis ir geltonais paukšteliais ant jų. Pagaliau kambarys, jos manymu, buvo sutvarkytas.

Gvenda niekaip negalėjo persikraustyti, kadangi namuose vis dar šeimininkavo darbininkai. Jau jų ir pėdus turėjo būti ataušusios, tačiau moteris teisingai nujautė -kol ji neatsikraustys, jie neišeis.

Virtuvės remontas buvo baigtas, nauji vonios kambariai taip pat jau beveik jrengti. Apdailos darbus Gvenda nusprendė atidėti. Ji norėjo kurį laiką pasimėgauti savo naujuoju būstu ir nuspręsti, kokius spalvų derinius parinkti miegamiesiems. Namas iš tiesų buvo labai tvarkingas, todėl nebūtina griebtis visko iš karto.

Virtuvėje jau šeimininkavo misis Koker, nepaprastai maloninga ponia, linkusi atstumti pernelyg demokratišką Gvendos draugiškumą. Išdidžioji ponia atsipalaiduodavo tik tada, kai parodydavo Gvendai jos vietą.

Tą rytą misis Koker padėjo lovoje sėdinčiai Gvendai ant kelių padėklą su pusryčiais.

- Kai namuose nėra džentelmeno, ponia pageidauja pusryčiauti lovoje, - pareiškė ji.

Gvendai teko susitaikyti su šia neva angliška tradicija.

- Šį rytą bus plakti, - tarė misis Koker, turėdama galvoje kiaušinius. - Jūs kažką minėjote apie rūkytą menkę. Tačiau vargu ar jums patiktų ją valgyti miegamajame. Lieka nemalonus kvapas. Verčiau paruošiu vakarienei -sumalsiu ir užtepsiu ant skrebučių.

- Ačiū, misis Koker.

Misis Koker nusišypsojo ir apsisuko eiti.

Gvenda kol kas nenakvojo didžiajame miegamajame. Laukė sugrįžtančio Gilo. Ji pasirinko galinį kambarį su apvaliomis sienomis ir arkiniu langu. Jame jautėsi saugi ir patenkinta.

Dabar, apsidairiusi aplink save, ji impulsyviai sušuko:

- O, kaip man patinka šis kambarys! Misis Koker taip pat nuolankiai apsižvalgė.

- Gana gražus kambarys, madam, nors ir nedidelis. Grotelės ant lango leidžia spėti, jog kažkada čia buvo vaikų kambarys.

- Niekada nepagalvojau. Galbūt.

- Ką gi, - supratingai tarstelėjo misis Koker ir išėjo. Ji tarsi norėjo pasakyti: "Kai namuose bus džentelmenas... Kas žino? Gal prisireiks ir vaikų kambario".