Mergelė (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Keturioliktasis amžius. Prancūzija – Šimtamečio karo mėsmalėje. Kraštas trypiamas svetimšalių, anglai siaubia viską, kas pasitaiko kelyje, Karolis VII, nekarūnuotas Prancūzijos karalius, neturi nei jėgų, nei drąsos ginti savo karalystę. Ramaus Domremi miestelio tėvų sode valstietė mergaitė išvysta keistą šviesą ir išgirsta garsiai tariamą savo vardą: „Žana“...

Žanos D`Ark, aiškiaregės ir šventosios, tikėjusios, kad yra išrinkta Dievo, vedusios prancūzų kariuomenę ir išvadavusios šalį nuo okupantų, vėliau jiems parduotos už 10 000 auksinių skudų ir sudegintos ant laužo, istorija kursto mūsų vaizduotę jau penkis šimtus metų. Tačiau mažai kam žinoma, kaip mergaitė, kurios seserį nužudė anglai, siekė pabėgti nuo despoto tėvo ir priverstinių vedybų, išmoko jodinėti ir kautis, atrado drąsos ir atkaklumo įtikinti vieną, vėliau antrą, dar vėliau – tūkstančius eiti su ja. Mergelė – nuo istorinės tiesos nenutolstantis, netikėtai jaudinantis ir sukrečiantis pasakojimas apie valdžią ir tikėjimo trapumą, apie šlovę, išaukštinančią ir sunaikinančią, apie meilę, nesudegančią ant laužo ir šildančią širdis po pusės tūkstančio metų.

Kimberly Cutter, garsiai "W Magazine" redaktorei ir "Harper`s Bazaar", "W", "Vanity Fair", "New York Magazine", "Marie Clair" žurnalistei, kilo mintis parašyti knygą apie realiai gyvenusią ypatingą moterį. Autorės asmenybių sąraše šventoji ir kankinė Žana D`Ark neturėjo konkurenčių: „Koks tikėjimas! Kokia narsa! Ir, priešingai nei kitos didžios moterys, ji nestovėjo už didžio vyro pečių. Buvo viena pati. Su savo troškimu, savo šlove ir savo žlugimu.“