Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse

Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisarės, menotyrininkės ir šiuolaikinio meno projektų kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga “Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse.”

Knygoje “Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse” autorė tyrinėja istoriją, kad suprastų ir paaiškintų šiandienos procesus. Ji nuosekliai pasakoja apie Vilniaus viešųjų erdvių simbolinio ženklinimo raidą 1895–1953: nuo vėlyvosios Rusijos imperijos iki stalininės Sovietų Sąjungos.

Skaitytojams prieš akis iškyla aikštės ir paminklai, gimę iš skirtingų politinių paskatų, atskleidžiama, kaip viena kitą keitusios valdžios įsivaizdavo ir formavo miestą. Vaizdų tekstą dar labiau pagyvina virš 150 Vilniaus kaitą iliustruojančių archyvinių nuotraukų ir atvirukų iš Lietuvoje ir svetur sukauptų atminties institucijų rinkinių. Kai kurie vaizdai publikuojami pirmą kartą.

Perskaičius šią knygą “Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse”, kyla klausimų:

• Ką apie skirtingų valdžių idealogijas pasakojo XX amžiaus pirmojoje pusėje statyti paminklai?
• Kas juos statė?
• Ar šiandien tos pačios taisyklės ir būdai yra aktualūs?
• Ar jie atspindi dabartines žmonių vertybes?
• Galbūt yra kitokių, įdomesnių būdų, kalbančių su miestiečiais apie istorines ir šiuolaikines aktualijas?

“Šios knygos svarbi žinia gali nuteikti pesimistiškai – pasirodo, Vilnius jau daugiau nei šimtą metų užkeiktas ginčytis dėl memorialinių paminklų. Bet knygos turinys nuteikia optimistiškai: autorė tiesiog meistriškai atskleidžia šią netikėtai įdomią miesto dramą, – tai ekspertinis žvilgsnis į 20 a. pirmos pusės atminties politiką pačia geriausia prasme. Ir kiekvienas, kas knygą perskaitys, prisidės prie prakeiksmo išsklaidymo."
Tomas Vaiseta, istorikas

“Kodėl mums vis dar svarbus simbolinis reprezentavimas? Kokiu pagrindu kuriame atmintį? Kaip memorialai rašo istoriją? Ar paminklai yra praeities šmėklos? O gal priešingai – mūsų neurotiškos dabarties simptomai? Savalaikė, argumentuota ir išsamiu tyrimu pagrįsta Rasos Antanavičiūtės knyga susieja meno ir politikos dimensijas, kurios leidžia užduoti (į-) ir (iš)paminklinimo kartėlį lydinčius klausimus.”
Kristupas Sabolius, filosofas

“Autorė yra talentinga meno istorikė ir ne mažiau talentinga pasakotoja. Atverdama naujus Lietuvos istorinės sostinės pažinimo horizontus Antanavičiūtė įtikinamai parodo, kaip devyni politiniai režimai skubėjo pakeisti miesto aplinką, kad pasisavintų svarbiausias Vilniaus viešąsias erdves.”
Giedrė Jankevičiūtė, meno istorikė