Menas gyventi. Vipasanos meditacija, kaip jos moko S. N. Goenka

Aš nenoriu atversti žmonių

iš vienos organizuotos religijos

į kitą; man nerūpi nė viena iš

šių organizuotų religijų. Man yra

svarbi tiesa, visų Nusvirusiųjų mokymas.

Tačiau atsivertimas neišvengiamas:

iš kančios į laimę, iš purvo į

tyrumą, iš priklausomybės į išsilaisvinimą,

iš nežinojimo į nušvitimą.

S. N. Goenka

Knygoje „Menas gyventi. Vipasanos meditacija, kaip jos moko S. N. Goenka“ pristatomas vienas reikšmingiausių praktinių budizmo mokymų – Vipasana. Nors per ilgus amžius šią Budos meditacijos techniką išsaugojo Birmos budistų bendruomenė, pati savaime Vipasana neturi jokių religijos požymių ir yra priimtina bet kokių įsitikinimų žmonėms.


Tai mokymas, kaip praktiškai pažindamas savo kūno ir proto realybę gali atrasti ir išspręsti ten slypinčias problemas. Vipasana yra Budos mokymo apie išsilaisvinimo kelią svarbi sudėtinė dalis.


N. Goenka yra Vipasanos meditacijos mokytojas, tęsiantis Sayagyi U Ba Khino iš Birmos (Mianmaris) tradiciją. Nors Goenka yra indų kilmės, jis gimė ir užaugo Birmoje. Ten jam nusišypsojo laimė susitikti su U Ba Khinu ir iš jo išmokti Vipasanos meditacijos technikos.

Keturiolika metų praktikavęs meditaciją su savo mokytoju, Goenka išvyko gyventi į Indiją ir 1969 m. pradėjo pats mokyti Vipasanos. Šalyje, kuri vis dar pasidalijusi į kastas ir religijas, Goenkos organizuojami kursai pritraukė tūkstančius žmonių iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių.

Į Vipasanos meditacijos kursus atvyksta ir daugybė žmonių iš viso pasaulio. Goenka yra vadovavęs daugiau nei 300 kursų Indijoje ir kitose Rytų ir Vakarų šalyse, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. 1982 m. jis pradėjo skirti mokytojus, kurie padėtų jam patenkinti vis didėjantį kursų poreikį.

Jam vadovaujant buvo įsteigti meditacijos centrai Indijoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Japonijoje, Šri Lankoje, Tailande, Birmoje, Nepale ir daugelyje kitų šalių.

Vis daugiau Vipasanos meditacijos kursų rengiama Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Ištrauka

Plaukimologija


Kartą jaunas profesorius keliavo jūra. Jis buvo labai išsimokslinęs - prieš jo pavardę buvo visa virtinė santrumpų, tačiau turėjo mažai gyvenimiško patyrimo. Laivo, kuriuo jis keliavo, įguloje buvo senas neraštingas jūreivis. Kas vakarą jis ateidavo į jaunojo profesoriaus kajutę ir klausydavo jo postringavimų apie įvairiausius dalykus. Senąjį žavėjo jaunuolio žinios.

Vieną vakarą jūreiviui beišeinant iš kajutės po valandas trukusių kalbų profesorius paklausė:

- Seni, ar studijavai geologiją?

- Pone, kas tai yra?

- Mokslas apie žemę.

- Ne, pone, nėjau į jokią mokyklą ar universitetą. Niekad nieko nesu mokęsis.

- Seni, tu niekais iššvaistei ketvirtį savo gyvenimo.

Senasis jūreivis išėjo be galo susikrimtęs. „Jei taip sako toks mokytas žmogus, žinoma, tai turi būti tiesa, - mąstė jis. - Aš niekais iššvaisčiau ketvirtį savo gyvenimo!"

Kitą vakarą jūreiviui beišeinant iš kajutės profesorius vėl paklausė: •

- Seni, ar studijavai okeanografiją?

- Pone, kas tai yra?

- Mokslas apie jūrą.

- Ne, pone, aš niekada nieko nesimokiau.

- Seni, tu niekais iššvaistei pusę savo gyvenimo.

Senasis jūreivis šįkart išėjo dar labiau susikrimtęs. „Aš niekais iššvaisčiau pusę savo gyvenimo; taip sako šis mokytas žmogus." Kitą vakarą jaunasis profesorius vėl paklausė senojo jūreivio:

- Seni, ar studijavai meteorologiją?

- Pone, kas tai yra? Nieko apie tai negirdėjau.

- Kaipgi, tai mokslas apie vėją, lietų, orą.

- Ne, pone. Kaip ir sakiau, niekada nėjau į mokyklą, niekada nieko nesimokiau.- Nesimokei apie žemę, ant kurios gyveni; nesimokei apie jūrą, iš kurios duoną valgai; nesimokei apie oro sąlygas, su kuriomis su siduri kiekvieną dieną? Seni, tu niekais iššvaistei tris ketvirčius savo gyvenimo.

Senasis jūreivis pasijuto labai nelaimingas. „Šis mokytas žmogus sako, kad aš niekais iššvaisčiau tris ketvirčius savo gyvenimo. Tikra tiesa, aš turbūt tikrai iššvaisčiau tris ketvirčius savo gyvenimo."

Kitą dieną atėjo senojo jūreivio eilė. Jis įbėgo į jaunojo profesoriaus kajutę ir sušuko:

- Pone profesoriau, ar jūs studijavote plaukimologiją?

- Plaukimologiją? Ką turi galvoje?

- Ar mokate plaukti, pone?

- Ne, nemoku.

- Pone profesoriau, jūs niekais iššvaistėte visą savo gyvenimą! Laivas užplaukė ant uolos ir skęsta. Mokantys plaukti gali nusigau ti į netoliese esantį krantą, tačiau tie, kas nemoka plaukti, nuskęs. Man labai gaila, pone profesoriau, bet jūs iš tiesų praradote visą savo gyvenimą.

Galite studijuoti visas pasaulio ,,-logijas", bet jei neišmoksite plaukimologijos, visi jūsų mokslai bus beverčiai. Galite skaityti ir rašyti knygas apie plaukimologiją, galite diskutuoti apie subtilius teorinius jos aspektus, bet kokia iš jų nauda, jei atsisakote lipti į vandenį? Turite išmokti plaukti.

Įžanga

Įžanga


S. N. Goenkos mokoma Vipasanos meditacija išsiskiria iš visų šiandienos pasaulyje egzistuojančių meditacijos rūšių. Ji yra paprastas ir logiškas būdas pasiekti tikrąją sąmonės ramybę ir gyventi laimingai bei prasmingai. Nors per ilgus amžius išsaugota budistų bendruomenėje Birmoje, pati savaime Vipasana neturi jokių religijos požymių ir yra priimtina bei praktikuotina bet kokių įsitikinimų žmonėms.

S. N. Goenka yra buvęs pramonininkas ir indų bendruomenės Birmoje vadovas. Jis augo konservatyvių pažiūrų hinduistų šeimoje ir nuo jaunystės kentė stiprius migreninius galvos skausmus. Gydymo paieškos 1955 m. suvedė jį su Sayagyi U Ba Khinu. Šis žmogus puikiai sugebėjo derinti savo visuomeninį ir asmeninį gyvenimą- aukštą postą užimančio valstybės tarnautojo pareigas su meditacijos mokytojo veikla. Mokydamasis Vipasanos iš U Ba Khino, Goenka atrado metodą, kuris smarkiai pranoko būdą fizinės ligos simptomams palengvinti ir nebuvo susaistytas kultūriniais ar religiniais apribojimais. Jam toliau medituojant Vipasaną ir ją studijuojant su mokytojo pagalba, ši meditacija laipsniškai pakeitė Goenkos gyvenimą.

1969 m. U Ba Khinas patvirtino Goenka Vipasanos mokytoju. Tais pačiais metais Goenka atvyko į Indiją ir ėmė mokyti Vipasanos, taip sugrąžindamas šią meditaciją įjos ištakų šalį. Kastų ir religijų vis dar griežtai padalintoje šalyje į Goenkos kursus suplaukė tūkstančiai įvairiausių tikėjimų žmonių iš įvairiausių visuomenės sluoksnių. Tūkstančiai vakariečių taip pat dalyvavo Vipasanos kursuose, sužavėti šios meditacijos praktiškumo.

Vipasanos savybės atsiskleidžia Goenkos asmenyje. Jis - pragmatiškas žmogus, gyvenantis paprastą kasdienį gyvenimą ir blaiviai jį vertinantis, tačiau nė vienoje gyvenimo situacijoje neprarandantis neįtikėtinos proto ramybės. Ne tik ramybės, bet ir gilios atjautos, empatijos bei sugebėjimo įsijausti į kiekvieno žmogaus situaciją. Jam nebūdingas joks didingumas ar pompastika. Mokydamas jis pasitelkia savo žavų humoro jausmą. Kursų dalyviai dar ilgai prisimena jo šypseną, juoką ir dažnai kartojamą moto - „Būkite laimingi!" Akivaizdu, kad Vipasana išmokė jį būti laimingą, ir jis noriai dalijasi šia laime su kitais, mokydamas juos meditacijos, kuri jam taip padėjo.

Nors ir traukia kitus kaip magnetas, Goenka anaiptol nesiekia tapti guru, o savo mokinius paversti robotais. Priešingai, jis moko pačiam imtis atsakomybės. Jo žodžiais tariant, tikrasis Vipasanos išbandymas - ją taikyti kasdieniame gyvenime. Medituotojams jis pataria ne sėdėti prie jo kojų, o eiti į pasaulį ir laimingai gyventi. Jis vengia bet kokių atsidavimo jam apraiškų ir pataria mokiniams verčiau atsidėti meditacijai ir tiesai, kurią jie atranda savyje.

Tradiciškai Birmoje meditacijos galėjo mokyti tik budistų vienuoliai. Tačiau Goenka, kaip ir jo mokytojas, yra pasaulietis ir turi didelę šeimą. Nepaisydami to, jo aiškų mokymą ir veiksmingą meditacijos metodą pripažino vyresnieji Birmos, Indijos bei Šri Lankos vienuoliai ir daug jų meditavo Goenkos vedamuose kursuose.

Siekdamas išlaikyti meditaciją tyrą Goenka reikalauja, kad ji niekada nevirstų verslu. Visi jo vardu rengiami kursai ir veikiantys centrai nesiekia pelno. Jokio tiesioginio ar netiesioginio atlygio už savo mokymą negauna nei jis pats, nei jo paskirti mokytojai asistentai, kuriuos jis įgaliojo vesti kursus. Mokydamas ir skleisdamas Vipasanos meditaciją jis tarnauja žmonijai, taip padeda tiems, kuriems jos reikia.

S. N. Goenka yra vienas iš nedaugelio Indijos dvasinių vadovų, Vakaruose gerbiamų taip pat kaip Indijoje. Vis dėlto jis niekada nesiekė reklamos, labiau pasitikėdamas gyvu papasakojimu apie Vipasaną, ir visuomet pabrėždavo, kad daug kartų svarbiau praktikuoti meditaciją, negu apie ją rašyti. Todėl Goenka yra žinomas siauresniam žmonių ratui, negu jis to nusipelnė. Ši knyga - tai pirmoji išsami jo mokymo studija, parengtajam pritariant ir padedant.

Pagrindinis šio veikalo šaltinis - tai Goenkos skaitomos paskaitos dešimties dienų Vipasanos kursų metu, be to, papildomai naudotasi šio mokytojo straipsniais anglų kalba. Šia medžiaga naudojausi laisvai, leisdamas sau pasiskolinti ne tik argumentus ir tam tikrų akcentų išdėstymą, bet ir paskaitų metų pateiktus pavyzdžius, neretai pažodžiui cituodamas frazes bei ištisus sakinius. Tiems, kurie dalyvavo jo vedamuose Vipasanos meditacijos kursuose, didelė šios knygos dalis, be abejonės, bus pažįstama, galbūt šiame tekste jie netgi galės atpažinti konkrečią paskaitą ar straipsnio ištrauką.

Kursų metu mokytojo paaiškinimai yra laipsniškai derinami su tuo, ką patiria medituotojai. Šios knygos medžiaga yra pritaikyta įvairiems skaitytojams - taip pat ir tiems, kurie skaito apie meditaciją nebūtinai išbandę ją praktiškai. Dėl tokių skaitytojų stengiausi pateikti mokymą taip, kaip jis patiriamas medituotojų: logine seka nuo pirmo žingsnio iki galutinio tikslo. Lengviausiai šią organišką visumą patiria medituotojas, tačiau šiame veikale tuos, kurie nėra meditavę, stengiausi bent trumpai supažindinti su mokymu taip, kaip jį patiria medituotojas.

Atskiruose skirsniuose sąmoningai išlaikytas šnekamosios kalbos stilius siekiant kuo gyviau perteikti Goenkos mokymo būdą. Tai intarpai tarp skyrių, kuriuose pasakojamos istorijos; kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami klausimai ir atsakymai bei užrašyti autentiški dialogai su studentais, įvykę kursų metu ar per asmeninius pokalbius su Goenka. Vienos istorijos pasakoja apie Budos gyvenimo įvykius, kitos - iš turtingo Indijos liaudies pasakojimų lobyno, dar kitos - iš Goenkos asmeninės patirties. Visos jos perpasakojamos jo paties žodžiais, tačiau ne siekiant patobulinti originalią versiją, o tik tam, kad nuskambėtų gyvai, ir norint pabrėžti jų aktualumą meditacijos praktikai. Tokios istorijos rimtai Vipasanos kursų atmosferai suteikia lengvumo, o medituotojus įkvepia darbui, nes jose vaizdingai ir įsimintina forma paaiškinami pagrindiniai mokymo aspektai. Į šią knygą sudėta tik nedidelė dešimties dienų kursų metu pasakojamų istorijų dalis.

Citatos yra paimtos iš seniausio ir plačiausiai pripažįstamo Budos žodinio šaltinio - „Pamokymų rinkinio" (Sutta Pitaka), išlikusio senąja pali kalba Teravados tradicijos budistiniuose kraštuose. Siekdamas visoje knygoje išlaikyti vientisą stilių, pamėginau iš naujo išversti visas cituojamas ištraukas konsultuodamasis su žymiausiais šiuolaikiniais vertėjais. Vis dėlto tai nėra mokslinis darbas, todėl versdamas iš pali kalbos nesiekiau pažodinio tikslumo. Mano tikslas buvo paprasta kalba perteikti kiekvienos ištraukos esmę, kuri atsiskleidžia medituojant Vipasaną. Kai kurie žodžiai ar ištraukos gali pasirodyti išversti netradiciškai, tačiau tikiuosi, kad nenusižengiau tikrajai autentiškų tekstų prasmei.

Siekdamas tikslumo ir nuoseklumo, budistinius terminus šiame tekste pateikiu pali kalba, nors kai kurie iš jų skaitytojo ausiai gali būti labiau įprasti sanskrito kalba. Pavyzdžiui, vietoj sanskrito kalbos žodžio dharma naudojamas pali žodis dhamma, taip pat kamma vietoj karma, nibbana vietoj nirvana, sankhara vietoj samskara. Apskritai siekdamas teksto aiškumo stengiausi, kad pali žodžių jame būtų kuo mažiau. Tačiau dažnai jie išreiškia vakarietiškam mąstymui nepažįstamas sąvokas, kurios neturi vieno žodžio atitikmens, todėl tokiais atvejais man atrodė geriau vartoti vieną pali žodį, o ne ilgesnį jo lietuvišką atitikmenį. Žodynėlyje šios knygos pabaigoje pateikiami visi paryškintu šriftu tekste vartojami pali kalbos žodžiai.

Vipasanos technika yra vienodai naudinga visiems pagal ją medituojantiems nepriklausomai nuo rasės, padėties visuomenėje ar lyties. Išlaikydamas šį universalumo principą, stengiausi rašyti tekstą taip, kad abi lytys galėtų jį vienodai sau pritaikyti. Tačiau kartais vartoju įvardį „jis", turėdamas galvoje neapibrėžtos lyties medituotoją. Prašau skaitytojų laikyti tokią mano vartoseną vienodai taikomą abiem lytims. Jokiu būdu nesiekiu į šalį nustumti moterų ir sureikšminti vyrų, nes toks subjektyvumas būtų nesuderinamas su Vipasanos mokymo esme ir dvasia.

Esu dėkingas daugeliui šiame darbe man padėjusių žmonių. Ypač reiškiu gilią padėką S. N. Goenkai, kad būdamas labai užsiėmęs rado laiko man padėti rengiant šią knygą, tačiau dar dėkingesnis jam esu už tai, kad padėjo man žengti pirmuosius žingsnius keliu, aprašytu šioje knygoje.

Iš esmės tikrasis šios knygos autorius yra S. N. Goenka, nes mano darbas buvo tik parodyti, kaip jis perduoda Budos mokymą. Visa, kas šiame darbe yra vertinga, tai jo nuopelnas. Trūkumus prisiimu sau.