Meilės ir santuokos magija

PRATARMĖ

Šios knygutės pavadinime esantis žodis meilė žmonių vartojamas daugeliu reikšmių. Jis tariamas kalbant apie žmogaus santykį su tėvyne, su savo gimtine, tėvais, giminėmis, su tam tikro etnoso žmonėmis ar šiaip su dideliais ir mažais Žemės gyventojais. Mylimais kalbėtojai vadina ne tik dvasiškai artimus draugus, bet ir asmeniškai nepažįstamus pagarbos vertus amžininkus ar net iškilias asmenybes, su kuriomis jie prasilenkė laike. Vieni taria: „Aš myliu jūrą", kiti prisipažįsta mylį upę, su kuria pasikalba kaip su seseria, ar medį, prie kurio prisiglaudžia kaip prie brolio. Dzūkijos lietuviai žodį myliu vartoja kalbėdami apie jiems labai skanų maistą, greitą važiavimą ir kitus dalykus, kuriuos kiti lietuviai mėgsta.

Šiais ir kitais mūsų nepaminėtais atvejais žodžiai meilė, mylėti vartojami, kai visiškai nesvarbi kalbančiojo lytis ar jo ir apibūdinamo asmens lyčių skirtumas. Tačiau šioje knygelėje skelbiami tekstai, kuriuose kalbama apie vaikino ir merginos / vyro ir moters meilę - pačios gamtos sukurtą skirtingų lyčių žmonių trauką vieną prie kito ir pagaliau - jų santykiavimą siekiant pratęsti gyvybę Žemėje.

Lietuvių ir kitų Europos tautų folkloro medžiagos rinkėjai užfiksavo meilės magijos veiksmų ir su jais susijusių trumpų formulių. Gana ilgų ir meniškų tekstų iki XX a. ir net iki XXI a. išsaugota rytų slavų (rusų, baltarusių, ukrainiečių) sakytinėse tradicijose. Paskelbti keli šios paskirties čekų užkalbėjimai.

Šioje knygelėje skelbiame iš rytų slavų (rusų, baltarusių, ukrainiečių) ir čekų užkalbėjimų leidinių atrinktų 204 tekstų vertimus. Kai leidiniuose esama duomenų apie teksto šaltinį, kūrinio užrašymo laiką ir vietą, po vertimu tai nurodoma.

Knygelę pirmiausia skiriame jaunimui. Norime, kad vaikinai ir merginos sužinotų, kaip nuo senų senovės iki pastarųjų amžių svajota patirti ir visą gyvenimą išsaugoti meilės jausmą, kaip laukta savo skirtojo, kaip gražiai apie tai kalbėta. Senovėje tikėta, kad šie užkalbėjimai padeda sužadinti ar „atšaldyti" kito asmens meilės jausmą, tačiau užrašyta labai nedaug pasakojimų apie sėkmingai „pridžioivintus" vyrus ar žmonas. Ko gero, magiškus žodžius pasakę ir veiksmus atlikę vaikinai ar merginos labiau pasitikėdavo savimi ir drąsiau siekdavo išrinktosios ar išrinktojo meilės kitais būdais. Jeigu senovinę meilės magiją panaudotų ir šių laikų jauni žmonės, vargu ar be kitokių pastangų jie savo tikslą pasiektų.