Meilės gyvenimas

„Meilės gyvenimas“ pasakoja apie jaunos moters romaną su vyresniu vyru.

Vos tik pasirodžiusi gimtajame Izraelyje rašytojos knyga nepaliko abejingų. Tiek tarp ortodoksiškos, giliai tikinčios ir tradicijomis besivadovaujančios gyventojų dalies, tiek tarp progresyvios, mąstančios laisviau, atviros romano sekso scenos ir jos siužetas sukėlė pasipiktinimą.

Jau pirmojo susitikimo su tėvo draugu Arje metu Jaarą patraukia jo herojiška išvaizda ir didingas stotas. Tėvo bičiulis įkūnija viską, ko pasigenda jauna moteris – jėgą ir valią, o pažintis su juo tampa raktu į miglotą tėvų praeitį. Dėl glaudesnių santykių su Arje moteris palieka rūpestingą jai atsidavusį sutuoktinį ir leidžiasi į beprotišką meilės nuotykį. Fatališko romano įkarštyje Jaara ima suprasti, kad tie bruožai, kurie traukia ją link Arjės, lygiai taip pat yra jai atgrasūs ir svetimi.

Pagrindinė romano herojė Jaara – daugiasluoksnė, bipoliška veikėja, kurios vidinio pasaulio sudėtingumas kuria visą romano „Meilės gyvenimas“ įtampą. Tai moters brandos istorija, kurią lemia skausminga vaikystės patirtis, neišvystyta vyriškoji psichikos dalis, ilgai slopinti kompleksai. Pažintis su Arje – tai pačios autorės susitikimas su nepažinta, tamsumoje skendinčia savo puse. Tai moters bandymas suprasti save stiprių vyrų apsuptyje – tėvo, sutuoktinio ir meilužio.

Izraelio rašytojos kūrinyje netrūksta kultūrinės simbolikos, legendų ir aliuzijų į Bibliją – jos motyvai ir siužetai atsispindi kai kuriuose veikėjų pasirinkimuose. Romano pasakojimą grindžia archetipiniai vaizdiniai, nes norėdama pasiekti gyvenimo pilnatvę Jaara turės peržengti iniciaciją, atsispirti pagundoms dykumoje arba joms pasiduoti, sugriauti šventyklą, kad ant jos griuvėsių galėtų pastatyti didingesnį ir tvaresnį rūmą. Tai padeda rasti atsakymą į klausimą, kas yra meilė.

Zeruya Shalev skaitytojus kviečia pažinti vyro ir moters santykių įvairiapusiškumą, leistis painiais ir sudėtingais tų santykių labirintais. Jaaros išgyvenimai, kylantys iki dieviškos didybės, staiga virsta grotesku. Čia šventumą ir šventvagystę skiria plona riba, o laisvė tėra tik dar viena vergovės forma. „Der Spiegel“ šį intelektualų ir provokuojantį žydų rašytojos romaną įtraukė į prestižinį geriausių pastarųjų keturių dešimtmečių romanų dvidešimtuką, kur Zeruya Shalev vardas rikiuojasi greta Guntherio Grasso ir J. M. Coetzee pavardžių.

"Meilės gyvenimas“ natūraliai ir grakščiai atspindi gyvenimo sudėtingumą ir pasakoja nesumeluotą istoriją apie individo ir jo šeimos psichologiją.“
The Washington Post Book World