Knygos "Meditacija - sielos dalijimasis" pamatas yra spontaniški Prem Budos atsakymai į dvasios ieškotojų ir žurnalistų klausimus, pateiktus paskaitų, Meditacijos mokyklos, meditacinių praktikumų, individualių sesijų, interviu metu.
Temos apima dvasinius, praktinius ir socialinius dvasios ieškotojų dalykus apie žmogaus sielą, vidinius kūnus ir darnią jų sąveiką su fiziniu kūnu, apie vitalinės energijos tekėjimo dėsnius, meilę ir sielos dalijimąsi - meditaciją.
Prem Ruda (Mečislovas Vrubliauskas) gimė 1950 m. Paakio km., Raseinių raj., 1971 m. baigė Kauno politechnikos institutą, 1987 m. apsigynė technikos daktaro disertaciją ir nuo tų pačių metų Vilniaus universitete pradėjo tyrinėti regimąjį suvokimą. Prem 1993 m. paliko Vilniaus universitetą ir visiškai atsidavė dvasinei ir meditacinei veiklai. Užaugino tris dukras.
Prem - dvasios ieškotojas nuo 1980 m., nuo 1987 m. aktyviai dalyvauja Lietuvos dvasiniame atgimime, pasisako įvairiose Lietuvos radijo ir televizijos laidose, ezoterinėse konferencijose, skaito paskaitas, rašo straipsnius, veda psichoenergetinius, o nuo 1992 m. meditacinius praktikumus, verčia knygas, kuria filmus, meditacijas. Prem nuo 1992 m. yra pirmas Ošo sanjasinas ir meditatorius Lietuvoje. Šiuo metu Prem yra Ošo „Ojas" meditacijos centro lyderis ir pažangių firmų konsultantas.
Prem veiksmai ateina per širdį ir sielą iš vidaus. Jo vedamos sesijos, praktikumai ir meditacijos remiasi į tiesioginį vidinį patyrimą, viziją ir įžvalgą. Prem kuria budalauką ir situacijas, kurios palaiko ir padrąsina individą busti, mokytis, kurti. Gimsta naujas sveikesnis, turtingesnis, geresnis ir laimingesnis pasaulis. Jo pamatas - meditacija ir joje išsikristalizuojanti kūno, proto ir dvasios darna.
Ištrauka
11. Pora, santuoka, meilė
Noriu susirasti tobulą partnerį. Nuo ko pradėti?
Pradėk nuo savęs, nuo savo poreikių, norų, nuo savo netobulumo. Neieškok tobulo vyro ir tobulos žmonos, nes nei tobulam vyrui nereikia moters, nei tobulai moteriai nereikia vyro. Tuo labiau netobulo. Tobula moteris jau rado savo vidinį vyrą ir jai nereikia išorinio vyro, vyro pasaulyje. O tobulas vyras rado savo vidinę moterį ir jam nereikia išorinės moters.
Reikia pradėti nuo ten, kur esame, ir ieškoti tokio pat arba panašaus tobulumo papildančio partnerio, su kuriuo galim būti laimingi ir pilnatviški nors akimirką. Teisingai ir tiesiai pragyventa viena akimirka atneš kitą pilnatvišką akimirką. Jeigu išorinis elgesys yra suderintas su vidumi, su amžinu ir nemirtingu vidumi, tai kiekviena nauja akimirka bus papildanti ir pilnatviška, auginanti ir brandinanti. Net medis ir gyvūnas žino, nuo ko pradėti, kaip augti. Kas atsitiko žmogui, jog jis nežino net pirmo žingsnio? Jis pametė savo vidų. Jis tarp vidaus ir išorės, tarp sielos ir kūno prisikišo tiek visokių normų, tikėjimų, dievų, įsivaizdavimų ir sąlygų, jog pamiršo ir nebežino, ko jam reikia ir kas jį papildo. Ši nelaimė, ši liga gali būti išgydyta. Reikia vėl susirasti vidų.
Jei gali susitraukti, susikoncentruoti, tai gali nors šiek tiek ir išsiplėsti, atsipalaiduoti. Jeigu gali judėti išorėn, tai gali judėti ir vidun. Abi šios kryptys, abi pusės yra papildančios. Viena be kitos negali egzistuoti. Iki šiol žiūrėjai išorėn, klausei, ką sako kiti, bandei pajausti, sekti kitus, tai dabar žvilgtelk vidun, įsijausk, įsiklausyk į vidų ir iš vidinio pojūčio ženk žingsnį. Kitaip bet koks žingsnis bus pro šalį. Tau netiks knygos, žurnalai, filmai, draugai, mesijai, niekas netiks. Jie nėra blogai, bet jei lieka tik jie, tai ir tavęs nėra. Pirma atrask fizinius, psichologinius, dvasinius žingsnius iš savo vidaus, iš savo prigimties, po to galėsi įskaityti ir kitus. Kas tinka žolei, kopūstui – netinka zuikiui, ir kas tinka zuikiui – netinka vilkui. Galima matyti, kaip vitališkumas teka iš žemės į kopūstą, iš kopūsto į zuikį, o iš zuikio į vilką. Vilkas paruošia žolei vietą žemėje. Bet žolei nereikia klausyti zuikio, o zuikiui – vilko. Kiekvienas turi rasti savo egzistavimo ir veikos būdą. Ir jis turi ateiti iš mūsų vidaus. Tuomet viskas pradės stotis į savo vietas.
Pajausk, kuris vyras patinka, traukia ne dėl išorės ar kokios funkcijos, o tiesiog patinka, traukia – kaip Žemė daiktą, ir judėk link jo. Jei rasi kitą vyrą, kuris traukia labiau, pakeisk kryptį. Su tuo, su kuriuo būdama atsipalaiduoji, jautiesi laisvai, kuris įkvepia veiksmui, gyvenimui, leiskis į ilgesnę kelionę, įgusk bent vieną kitą momentą būti atvira, totali. Jei pajautei atsakymą, tai ženk kartu. Tai gali būti žmogus ilgam keliui, visam gyvenimui ar net keliems gyvenimams. Bet buvimas kartu turi sekti iš atitikimo, papildymo, meilės, kūrybiškumo, o ne iš pažadų, priesaikų ar prisirišimo. Supratingas žmogus negali garantuoti, jog atvažiuos ta mašina, kuria išvažiavo. Ji gali sugesti, ją gali pavogti, gali atsirasti geresnis būdas, lėktuvas. O ką galima pasakyti apie gyvą žmogų? Kėdę beveik visuomet rasi ten, kur pastatei, bet ne vaiką. Radę žmogų, su kuriuo teka meilė, eikite kartu, eikite su meile, bet nežadėkite, nes pažadas viską sugriaus. Per pažadą ir priesaiką neteka meilė. Panašiai ir gėlė gali prisiekti Mėnuliui, jog jis yra jos pirmasis šviesulys, jo šviesa ją apšviečia, žadina ir ji visuomet žiūrės į jį ir džiaugsis jo šviesa. Bet pasirodžius saulei visi jos vaikiški pažadai nueis perniek arba, jei ji liks ištikima savo priesaikai ir žiūrės į Mėnulį – žus, nes ji turi suktis į saulę. Gal iš jūsų ir tekės vitališkumas, gal jūsų širdis ir liks atvira, bet jūs negalite garantuoti už kitą. Jūs net negalite garantuoti už save, nes šviesa ir meilė turi savo tekėjimo kelius ir jie nepriklauso nuo jų šaltinio.
Nežiūrėkite ir neieškokite tobulo partnerio, nes jam gali būti nepakeliui su jumis. Ieškokite tokio, kuris jus papildo, nes ir jūs jį papildysite. Ieškokite tokio, su kuriuo vitališkumas teka iki širdies ir virsta, transformuojasi į meilę. To pakaks, tai bus daugiau nei jūs tikitės ir prašote. O radę mylimą negalvokit apie ateitį, apie laimingą tolimą ateitį. Meilė primena gėlę, sodą. Žiūrėdami į tolį, neapsižiūrėję gėlę tiesiog galite nulaužti. Ji gali būti graži, didelė, tai čia, tai ten blykstelėti, sužydėti, skleisti ypatingą aromatą. Bet ir gėlė, ir sodas reikalauja nuolatinio palaikymo, priežiūros, dėmesio ir neduoda jokių garantijų. Jeigu sodas garantuotų, jog jis visuomet žydės, skleis aromatą ir bus gražus – jums būtų sunku jį prižiūrėti. Gal net per sunku. Radę mylimą būkite atidūs, puoselėkite meilę, ją kurkite ir dalinkitės. O kad matytumėte, ką ir kaip reikia daryti, medituokite. Meditacija duoda širdžiai akis, sielai – ramybę. Meditatoriai dalijasi ne tik širdimi, bet ir siela, ne tik meile, bet ir sąmone. Tai daug daugiau nei galima prašyti, nei galima tikėtis. Tai daugiau nei tobulas partneris – pats žmogus tampa tobulas.
