Mažumos. Tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Yves Plasseraud - tarptautinis teisės konsultantas, nuo 1994 metų - Mažumų teisių grupės (GDM) prezidentas. Keleto veikalų ir daugelio straipsnių mažumų padėties ir jų teisių klausimais autorius. Lietuviškai 2000 metais išleista jo ir H. Minczeles parengta knyga Lietuvos žydai. 2001 ir 2005 metais Vilniaus universitete skaitė paskaitų ciklą apie Europos mažumas. Gyvena Paryžiuje.

Knyga "Mažumos. Tautinių ir etninių mažumų studijų įvadas" - puikus įvadas į tautinių ir etninių mažumų studijas. Joje supažindinama su mažumų problematika, pateikiama gausybė istorinių ir šiuolaikinių pavyzdžių iš viso pasaulio, pristatomos tarptautinės organizacijos ir svarbiausios įstatyminės nuostatos mažumų klausimu, literatūros sąrašas papildytas bibliografija apie Lietuvos tautines mažumas. Lietuvių skaitytojams parašytas specialus skyrius „Lietuvos daugiakultūrinis palikimas. Tarp praeities ir dabarties".

Nuo devintojo XX a. dešimtmečio pradžios etninės, kultūrinės ir religinės mažumos užima svarbią vietą šių dienų aktualijose. Kurdų, tibetiečių, taip pat kai kurių Balkanų tautų, visų pirma albanų, nelaimės nuo šiol yra nuolatinis diplomatų, ypač tarpvyriausybinių organizacijų, rūpestis.

Žmogaus teisių srityje jau nuo 1945 metų individualios teisės (ir ypač diskriminacijos prevencija) pritraukia JTO, Europos Tarybos ir Afrikos Vienybės Organizacijos dėmesį, mažumos, dažniausiai vadinamos „tautinėmis", vėl atsidūrė visų diskusijų centre. Vadinasi, pagaliau įsisąmoninta, kad žmogaus teisių pažeidimų aukomis dažniausiai tampa mažumos, kad be kolektyvinių teisių individualios teisės dažnai neveikia.

Trumpas keleto svarbių pavyzdžių pristatymas, bandymas juos suklasifikuoti, taip pat geopolitinis požiūris į šį klausimą leis geriau aprašyti tarptautinių organizacijų ir valstybių darbus. Siekiant veikalą padaryti glaustesnį, pirmenybė buvo suteikta europiniam, o ne pasauliniam požiūriui: svariausias mūsų žemyno vaidmuo sprendžiant šį klausimą turėtų vis dėlto leisti suvokti bendrą problematiką ir įvairias neeuropietiškas situacijas.

"...Nuo Šiaurės Airijos iki Tibeto, nuo Kipro iki Kvebeko, neaplenkiant Makedonijos ir Belgijos, sunkiai sprendžiamų „mažumų realijų" šiais laikais yra visur, ir aiškiai matyti, kad ši situacija dar negreitai pasikeis, ypač atsižvelgiant į tai, jog su „identitetu" susiję bruzdėjimai, ar jie būtų etniniai, ar kultūriniai (plačiąja prasme - ir religiniai), šiuo metu yra universalaus pobūdžio. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms būtina, kad plačioji visuomenė kuo greičiau ir geriau suvoktų, kas dabartiniu metu yra mažumos, kokios pasekmės dėl jų gali kilti ir kokios jų apsaugos formos būtų tinkamos. Prie to norėtų kukliai prisidėti ir šis veikalas.
...Kalbėsime tik apie etnines, kultūrines, tautines ir religines mažumas. Todėl kitos mažumų grupės, tokios kaip homoseksualai arba dažnai defacto mažumų padėtyje atsiduriančios moterys, liks už šios studijos ribų."