Mažosios Lietuvos enciklopedija, I tomas, A-Kar

"Mažosios Lietuvos enciklopedija" (MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistų rengiama pirmoji pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų istorijai bei kultūrai. Išskirtinė šio leidinio svarba – galimybė įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų, prūsų kultūros paveldą, turintį neįkainojamą vertę ne tik lietuvių, baltų, bet ir visos Europos kultūrai. Tai originali universalioji regioninė enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie domisi Mažąja Lietuva, ypač akademiniam jaunimui.


Mintį leisti "Mažosios Lietuvos enciklopediją" iškėlė Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas prof. Vilius Pėteraitis, 1996 m. vasarą viešėdamas Lietuvoje. Tų pačių metų pabaigoje Mokslo ir enciklopedijų leidykla (nuo 1997 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) pradėjo MLE parengiamuosius darbus.


Aktyviausi MLE rėmėjai ir talkininkai – Pasaulio Mažosios Lietuvos fondas (JAV, Kanada), Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, išeivijoje gyvenantys Mažosios Lietuvos autochtonai lietuvininkai, kiti lietuvybės puoselėtojai.


2000 m. išleistas I tomas (A–Kar). Jį rengė apie 200 specialistų ir talkininkų, taip pat nedidelis kvalifikuotų redaktorių kolektyvas. Šiame tome rašoma apie Mažosios Lietuvos istoriją (straipsniai bartai, genocidas, Herkus Mantas, Kalavijuočių ordinas ir kt.), architektūrą, choreografiją, etninę kultūrą, fabrikus, giesmynus, skelbiami straipsnių ciklai apie baltus, baltistiką, evangelikus, atskleidžiama visuomeninė ir kultūrinė veikla (str. draugijos, dainų šventės ir kt.), pateikiama informacijos apie žymius šiame krašte gyvenusius ar savo darbais jam tarnavusius žmones (Joną Bretkūną, Kristijoną Donelaitį, Johanną Gottfriedą Herderį ir kt.). Aprašomos išnykusios Mažosios Lietuvos vietovės, spausdinamas iliustruotas straipsnių ciklas apie Karaliaučių. Tome skelbiama apie 2000 iliustracijų. Pabaigoje pateikiami tome aprašytų vietovardžių ir vandenvardžių sąrašai vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis.