Mąstymas ir stebėjimas (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

„Mąstymas ir stebėjimas“ – nelengvai skaitoma filosofinė knyga. Joje žinomas rusų filosofas, kultūrologas ir budologas Aleksandras Piatigorskis keturių paskaitų forma pristato skaitytojui savo vadinamąją „observacinę filosofiją“.

Knygoje „Mąstymas ir stebėjimas“ atsiskleidžia individuali Piatigorskio filosofija, kuri yra "nekonkreti, spontaniška, aktyvi ir provokuojanti". Pasak jo, žmogaus sąmonė priklauso nuo materialių ir dvasinių objektų apmąstymo, bet ne nuo pačių objektų. Todėl mūsų sąmoningumas priklausomas nuo to, kaip mes stebime. Piatigorskis „mąsto apie mąstymą“ ir vysto savo "stebėjimo" filosofiją.

Knygai pasirinkta labai neįprasta forma - keturios observacinės filosofijos paskaitos. Puikiais pedagoginiais gebėjimais garsėjęs mąstytojas kreipiasi į skaitytoją kaip į klausytoją.

Ši knyga laikoma vėlyvaja Piatigorskio filosofine programa. Aleksandrą Piatigorskį domino rytų kultūra, budistinės ir induistinės filosofijos principai, šių kraštų istorija. Autorius paliko labai įvairų literatūrinį palikimą – nuo mokslinių monografijų ir straipsnių iki grožinių romanų ir esė. Britų laikraštis The Guardian yra pavadinęs Piatigorskį „žmogumi, kuris laikomas vienu žymiausių šimtmečio mąstytoju ir garsiausiu Rusijos filosofu.“

Vos pasirodžiusi knyga „Mąstymas ir stebėjimas“ sulaukė didelio susidomėjimo ir buvo nedelsiant parduota. Lietuvių skaitytojui knyga pristatoma pirmą kartą.

Maskvoje gimęs Aleksandras Piatigorskis šiame mieste 1951 m. baigė filosofijos studijas ir išvyko mokyti istorijos į Stalingradą. Grįžęs į Maskvą įsidarbino Rytų studijų institute. Kartu su Jurijumi Lotmanu ir kitais, Piatigorskis laikomas vienu iš Tartu-Maskvos semiotikos mokyklos įkūrėjų. Pasakojama, kad bijodami KGB persekiojimo dėl pažiūrų susirinkę bendraminčiai su kitais instituto indologais, jautriomis temomis ginčydavosi sanskrito kalba. 1974 m. filosofas paliko Sovietų Sąjungą ir iškeliavo į Londoną. Nors pradžia buvo sunki, jis ilgainiui įsitvirtino šalyje, susipažino su tokiais mąstytojais kaip Isaiah Berlinas ir Leszekas Kołakowskis, o galiausiai buvo pakviestas skaityti paskaitų Oksfordo universitete. Isaiah Berlinas kažkada yra pasakęs: „Piatigorskis paprasčiausiai genijus.“ Įdomu tai, kad pats rusų mąstytojas nelaikė savęs disidentu – emigranto dalią jis pasirinko dėl nuobodulio ir jausmo, kad SSRS kažko trūksta.

„Man yra tik vienas teisingumo kriterijus, suformuluotas, beje, ne mano paties, o vieno didžiausių XX a. fizikų Ričardo Feinmano. Jis sakė, pirmiausia ir svarbiausia, kad būtų įdomu. O jau tik paskui reikia-nereikia, kvepia Nobeliu ar nekvepia. Turi būti įdomu!“, – savo veiklos, mąstymo ir gyvenimo principus pristato Aleksandras Piatigorskis.

Lietuvių kalba taip pat išleistos A. Piatigorskio knygos „Vieno skersgatvio filosofija“, „Įvadas į budizmo filosofijos studijas“ ir „Prisiminsi keistą žmogų“.

Iš rusų kalbos vertė Algirdas Kugevičius