Maša, arba Postfašizmas

Naujasis Jaroslavo Melniko romanas "Maša, arba Postfašizmas" yra vienas iš retų pavyzdžių, kaip meistriškai galima kurti intriguojantį pasakojimą. Žanro požiūriu tai yra futuristinis, netgi fantastikos sričiai priskirtinas kūrinys, tęsiantis George’o Orwello kūrybos liniją. Bet visuomenės modelis, nagrinėjamas romane, turi sąsajų su mūsų dabartiniu gyvenimu, todėl pasakojimas yra toks įtikinamas. Kūnas ir siela, gyvūnas ir žmogus. Kaip gimsta švelnumas? Ar jis gali pakeisti žmogų? Jaroslavo Melniko romanas kalba apie gyvenimo žiaurumą ir meilę. Apie sunkius išgyvenimus, kurie veda į laimę.


"Jaroslavo Melniko kūrybą kažkas pavadino „gero tyro oro gurkšniu“ lietuvių prozoje. Manau, tai tiesa. Mūsų prozos lauke J. Melnikas stovi užėmęs savo nišą – rašo originalią vyrišką idėjų prozą, gerokai kitokią, nei mums įprasta.

Romano tekstas – neįtikėtinas laikraščio „Reicho balsas“ korespondento, nuėjusio ilgą dvasinės metamorfozės, praregėjimo kelią, pasakojimas. „Mašą“ skaitai kaip perspėjimą: kas galėtų nutikti, jei būtų paminta žmogiškumo riba ir žengta anapus žmoniškumo."

Danutė Kalinauskaitė, rašytoja


"Naujasis Jaroslavo Melniko romanas, galbūt paradoksaliausias iš visų iki šiol išleistų rašytojo kūrinių, keliamomis diskusijomis ir abejonėmis turės sukrečiamą poveikį."

dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, VU Lietuvių literatūros katedros docentė

Kitą akimirką ji pašoko ant kojų ir atatupsta žengė nuo manęs. Vos spėjau ją sugriebti už rankos ant bedugnės krašto.

– Maša! – šaukiau aš. – Maša!

Nežinau, kas man pasidarė – ašaros pačios pasipylė iš akių: neviltis, džiaugsmas, kad mudu gyvi, patirta baimė, kad ji nukris į bedugnę – visa tai susikaupė gerklėje ir prasiveržė tarsi malda ir pagalbos šauksmas.

Maša apmirė, tarsi bandydama mane atpažinti, o paskui puolė artyn, apsikabino, ėmė glostyti man galvą ir lūpomis gaudyti mano skruostais riedančias gėdingas ašaras.

– Maša, mes vos nesušalome, – kūkčiojau aš, negalėdamas liautis. – Kiek mes dar taip kankinsimės?


Jaroslavas Melnikas – rašytojas, literatūros kritikas, filosofas,
nuo1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jo knygos, spausdinamos
Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų
atsiliepimų. Romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) buvo
išleistas vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų.

Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas.

2008 m. rašytojas gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją, 2009 m. – pirmąją premiją už geriausią metų apsakymą. Jo knygos du kartus buvo išrinktos į Metų knygos penketuką (2007 m. – „Pasaulio pabaiga“,2009 m. – „Tolima erdvė“).2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas knygą „Kelias į rojų“ įtraukė į kūrybingiausių2010 m. knygų dvyliktuką, tais pačiais metais ši knyga pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą ir buvo nominuota Europos literatūrinei premijai.

2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine rengiamą Metų knygos penketuką. 2013 m. rudenį „Tolimą erdvę“ išleido tarptautinei korporacijai „Bertelsmann AG“ priklausanti didžiausia Ukrainos leidykla „Клуб сімейного дозвілля“, romanas iš karto pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą.