Mano pasaulio žmonių autografai

Lietuvos mokslų akademijos nario profesoriaus Arvydo Virgilijaus Matulionio knygoje „Mano pasaulio žmonių autografai“ pateikta plati XX amžiaus pabaigos – XXI amžiaus pradžios Lietuvos kultūrinio (plačiąja prasme) gyvenimo panorama. Žinomas sociologas bendravimo su įvairiomis žmonių grupėmis pagalba atspindėjo to meto žmonių santykių pobūdį. Knygos ašimi yra pasirinktas autoriaus pomėgis – autografų rinkimas. Buvo apibendrinta daugelio metų autografų kolekcionavimo praktika. Knygoje pateikti tūstančiai autografų, kurių autoriais buvo įvairių užsiėmimų ir profesijų žmonės: mokytojai, gydytojai, miškininkai, mokslininkai, kunigai, politikai, rašytojai, dailininkai. fotografai, muzikantai, dainininkai, šokėjai, sportininkai ir t.t, su kuriais teko bendrauti knygos autoriui. Buvo neapsiribota vien autografų pateikimu, bet ir supažindinama su pačiais (žinoma, ne visais, nes asmenvardžių sąrašas apima tris tūkstančius pavardžių) žmonėmis, bendravimo pobūdžiu ir aplinkos sąlygomis. Besidomintys kolekcionavimu galės susipažinti su autografų rinkimo ypatumais. Knygos struktūra, dizainas, puiki spausdinimo kokybė ir bendras estetinis vaizdas traukia akį. Nors knyga „Mano pasaulio žmonių autografai“  tik pradėta platinti, bet Facebook‘e ir Youtube, pristatymo Lietuvos mokslų akademijoje metu jau susilaukė puikių atsiliepimų:

Nuoširdžiai dėkoju už tokią įdomią autografų knygą. Ir laikmečio studija, ir autobiografija. Puiki idėja!

Sveikinu su knyga – esi tikras bibliografijos karalius.

Mano pasaulio žmonių autografai... Taip pavadinta mielo bičiulio ir "užkietėjusio" melomano akademiko Arvydo Virgilijaus Matulionio knyga, kurioje tūkstančiai tūkstančių žmonių autografų, liudijančių visų mūsų gyvenimo įvykius...

Matydavęs akademiką Arvydą renkantį autografus, niekada negalvojau kad ta autografų kolekcija taps tokiu rezultatu – knyga. Esu priblokštas knygos privalumų – formato, storio, dailės aspektu suteikta struktūra. Tai man netikėta, – nepagalvota, kad autografai, kaip bet kokia kita kolekcija, gali būti pristatyta kaip žmogaus autobiografija. Po Žemaitės, visi rašo prastesnes autobiografijas. Tarpukariu nelabai kas norėjo rašyti, sovietų laikais „numokytos“, ne savos, melagingos. Autobiografijos žanras sudėtingas. Ši knyga nėra literatūrinė autobiografija, ji originali, išlaikiusi mokslinės knygos kanoną, bet jis griaunamas, nes iš autografų, Knyga daugiabalsė, ir objektyvi, ir subjektyvi, laiko, erdvės matrica, turinti sociologo tinklelį (pažymėta, kokie įvykiai). Vaizdinė grafinė medžiaga kaip margas kaleidoskopas. Autoriaus ir dailininkės idėja nesivelti į spalvas – tik juoda balta – kaip atminties kodas. Leidžia visiems, atsivertus knygą, atrasti Arvydo pasaulį, lyg vartytum šeimos albumą.

Autografų knyga rimta savo forma. Turinys – „autografas ant kažko“, tai turėjo būti „knyga momentas“, ir tai pavyko. Autorius nesirūpino parodyti savo gyvenimo istorijos per susitikimų momentus, – jis padarė žaibiškus, smūginius aprašymus, rašydamas iš širdies. Knyga dailininkės Miglės Datkūnaitės dėka yra ypatinga ir knygos meno požiūriu.

Įdomus akademikas, įdomūs jo pasaulio žmonės ir tų žmonių autografai. Karantino klauzūroje tyrinėjau akademiko autografų rinkinį ir prieš akis skleidėsi Lietuvos politikos, visuomeninių įvykių, operos, fotografijos, teatro, pagaliau Mokslų akademijos istorija. Akademikas Arvydas yra operomanas, melomanas, todėl autografų grupes vadino simfonijomis. Mano užduotis buvo šį knibždėlyną suvaldyti. Vadovavausi Hipokrato principu: „Svarbiausia – nepakenk!“: tekalba knygoje autografai, vaizdai. Knygos dailininkas negali nustelbti knygos autoriaus. Akademikas – puikus fotografas, o fotografams profesionalams nėra nieko gražiau už nespalvotą fotografiją, tad jis sugalvojo knygos maketą daryti nespalvotą. Man, kaip grafikei, kuriai juodos ir baltos spalvų derinys taip pat labai prie širdies, beliko pritarti: taip išryškėjo autografų grožis. Gyvename vizualinio triukšmo laikais, komercijai skirtų knygų viršeliai knygynuose rėkte rėkia. Priešinausi sukurdama ramų viršelį, kuriame vyrautų švarumas, minimalizmas. Knyga apie autografus, tad kilo mintis paprašyti akademiko ranka užrašyti knygos pavadinimą viršelyje, o vėliau ir anotaciją. Akademiko Arvydo senelis buvo raštininkas, todėl akademikas taip pat rašo kaligrafiškai. Jo parašyta nosinė raidė pavadinime – kaip jaukiai nuteikiantis šypsniukas.

ĮŽANGA

Kiekviena knyga turi pavadinimą. Galvojau ir aš, kaip ją pavadinti. Manau, jog pavadinimas turi būti aiškus, kad skaitytojas galėtų iš karto apsispręsti - skaityti knygą ar padėti vėl ant lentynos. Šios knygos pavadinime yra keturi žodžiai - mano pasaulio žmonių autografai. Pirmiausia noriu apsibrėžti, kad man rūpi tik mano aplinkos žmonės. Skaitydamas įvadą į sociologiją, studentams sakydavau, kad pasaulyje gyvena septyni milijardai žmonių (dabar jau bent puse milijardo daugiau) ir yra septyni milijardai pasaulių, kiekvienas žmogus yra unikalus, nepakartojamas tiek savo gamtine, biologine prigimtimi, tiek savo socialine aplinka. Sociologija turi nagrinėti šių pasaulių (sistemų) sąveiką. Taigi knygoje pateikiu mano artimųjų - giminių, draugų, kolegų, taip pat rašytojų, kurie dovanojo man knygas, dainininkų, muzikantų, aktorių, kurių spektakliuose aš lankiausi, dar daugelio kitų užsiėmimų žmonių, su kuriais buvau susitikęs, - autografus. Juos suvokiu kaip simbolius, išsaugojusius tų susitikimų šilumą, džiaugsmą, o kartais primenančius ir netekties skausmą. Penkiasdešimt metų dirbau mokslo pasaulyje, penkerius metus, vadovaujant pirmajam pokariniam Lietuvos Respublikos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, kartu su kolegomis kūriau atkurtos nepriklausomos šalies prezidentūrą, džiaugiausi mano aplinkos kultūros pasauliu. „Pliki“ parašai, nesupažindinant su jų autoriais, yra bereikšmiai. Taigi kviečiu susipažinti su mano pasaulio žmonėmis, jų autografais ir kai kurių autografų atsiradimo istorijomis.

Arvydas Virgilijus Matulionis