Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944

Knygoje "Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940-1944" - aštuoniolika pokalbių su JAV lietuviais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo priversti palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus nuo artėjančio sovietų fronto ir tremties grėsmės. Knygos sudarytojų Dalios Stakytės Anysienės, Laimos Petrauskaitės VanderStoep ir Dalios Cidzikaitės pašnekovai atvirai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą DP stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose.

"Sveikintinas projektas kalbinti tuos, kurie traukėsi tikėdami, jog grįš. Mano tėvai net patalus užkasė kieme "kufaruose", kad būtų kitai žiemai. Ir niekada daugiau Lietuvos nematė. Jų netektis formavo mano pasaulėžiūrą."
Romas Sakadolskis

"Šie pasakojimai - autentiški, spalvingi ir nesumeluoti: yra ir liūdnų, tragiškų momentų, ir beveik komiškų - tiek, kiek karo įspūdžiai gali tokie būti. Per juos iškyla tikras vaizdas, ypač tiems žmonėms, kurie patys karo neišgyveno."
Dr.Viktorija Skrupskelytė

SUDARYTOJOS APIE SAVE

"Mane pakrikštijo dieną po to, kai 1940 m. sovietų kariuomenė įžygiavo į Lietuvą. Po ketverių metų, 1944-aisiais, sovietams vėl artėjant prie Lietuvos, mūsų šeima, kaip ir kelios dešimtys tūkstančių kitų lietuvių, pasitraukė į Vokietiją. Po karo gyvenome DP (perkeltųjų asmenų) stovyklose. 1949 m. emigravome į JAV. Čia, kaip ir daug kitų mūsų emigracinės bangos tautiečių, laisvalaikį leidau su lietuviais, o mokiausi Amerikos mokyklose. Baigiau elektros inžineriją Ilinojaus universitete Urbanoje (University of Illinois, Urbana-Champaign) ir ekonomikos mokslus Čikagos De Paulio universitete (DePaul University). Trisdešimt metų išdirbau telefono kompanijoje, kur ėjau įvairias technines ir finansines pareigas."
Dalia Stakytė Anysienė

"Buvau penkerių, kai 1944 m. rugpjūčio mėn. su tėveliais išplaukiau iš Šventosios į Švediją. Kelionė buvo kupina nuotykių: perpildytas laivas audros metu pradėjo skęsti, viską, ką turėjome, teko išmesti, sugedo variklis, kunigas visiems suteikė paskutinį palaiminimą. Negana to, nuskendo gedimą bandęs pataisyti laivo kapitonas švedas. Ir nors Gotlandą šiaip ne taip pasiekėme, kitą dieną laivas nuskendo uoste. Po internavimo ir pabėgėlių stovyklos apsigyvenome Stokholme, o 1948 m. emigravome į JAV. Studijavau Manhatanvilio koledže (Manhattanville College), vėliau psichologiją Čikagos universitete (University of Chicago). Dirbau vaikų psichologe ligoninės vaikų klinikoje ir pagal valstybinę "Head Start" programą. Pradėjusi rinkti karo metu pasitraukusiųjų prisiminimus, lankiau sakytinės istorijos (oral history) kursus Norvičo universiteto Vermonto koledže (Vermont College of Norwich University)."
Laima Petrauskaitė VanderStoep

"Atvykusi studijuoti doktorantūros į Čikagą, Ilinojaus universiteto PLB Lituanistikos katedrą, šiame mieste užsibuvau ilgiau, nei planavau - keturiolika metų. Tačiau tik dirbdama Amerikos lietuvių laikraštyje Draugas turėjau galimybę susipažinti su antrosios lietuvių emigracijos bangos, vadinamąja DP, karta ir iš tikrųjų ją pažinti. Džiaugiuosi, jog su kai kuriais iš jų užmegzta draugystė trunka iki šių dienų."
Dalia Cidzikaitė