Malonioji 6. Projektų erdvė / project space

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS) buvo įkurta 1998 m. kaip alternatyva senosioms iš tarybinės sistemos paveldėtoms kūrėjų (prof)sąjungoms. Šiuo metu ji vienija beveik 100 šiuolaikinio meno kūrėjų. LTMKS santykis su fizine erdve buvo visuomet intriguojantis. Ji niekuomet neturėjo nuolatinės erdvės nei parodoms, nei biurui, todėl kitų kūrybinių sąjungų kontekste atrodydavo vienu metu ir apgailėtinai, ir laisvai, nes neturėjo jokių su nekilnojamu turtu susijusių vargų bei džiaugsmų. Jos renginiai vykdavo „Kablyje", kareivinėse Šiaurės miestelyje, ŠMC,„Fluxus ministerijoje", privačiuose menininkų butuose („Butas '99"), viešose erdvėse Vilniuje ir kituose miestuose.

2010 m. iš naujo suaktyvėjusi sąjunga vis intensyviau mezgė ryšius su įvairiomis erdvėmis. 2011-aisias, įsikrausčiusi į „Fluxus ministeriją" ir daugiau nei 10 menininkų įkurdinusi dirbtuvėse, LTMKS surengė du sėkmingus atvirų studijų vakarus. Tačiau, po truputį byrant idėjai ir stiprėjant šeimininkų / savininkų nesvetingumui, po metų teko šią erdvę apleisti {tiesa, bene porą metų keletas LTMKS narių dar skvotino studijas).
2011 m. pabaigoje dar kitoje erdvėje - buvusioje spaustuvėje veikiančiose „Commune ART" kūrybinėse dirbtuvėse (Paribio g. 12) - buvo atidaryta Neringos Černiauskaitės inicijuota paroda „Bendrabutis". 2012 m. pabaigoje sąjunga vėl buvo „laisva", be erdvių, ir metai praėjo besiblaškant tarp projektų ir bendradarbiavimų su kitomis organizacijomis (pavyzdžiui, tarptautinis apleistų karinių erdvių projektas baltijos jūros pakrantėse AApleista misterija" (kuratorius Mindaugas Gapševičius). Tuomet 2013 metų rudenį nenaudojamuose verslo centro „Vilniaus vartų" (Gynėjų g. 14) patalpose ir jono Meko vizualiųjų menų centre bendrą narių parodą sukuravo Danutė Gambickaitė ir Gintarė Matulaitytė.
O tada metų pabaigoje galiausiai sėkmingi pokalbiai su Žilvinu Landzbergu leido perimti erdvę „Malonioji 6" ir ją kuruoti 2014-2015 m. Pirmąkart ši erdvė atvėrė duris 2012-ųjų pavasarį, o apie jos atidarymo motyvus ir pirmuosius veiklos metus skaitykite pokalbyje su iniciatoriais.

Jei paklaustumėte, kas kuravo „Malonioji 6" erdvę 2014—2015 m., tai būtų sunku atsakyti. Manau, kad jai persidavė menininkų ir kuratorių valdomų projektų erdvių specifika ir kuravo situacijos, bendradarbiavimai, iniciatyvos ir pažintys. Visi šie veiksniai sukūrė įvairiakryptį tinklą, kurį ir būtų galima pavadinti - metine erdvės programa. Džiaugiamės, kad išsaugojome projektų erdvės netikėtumą, t. y. nors metų pradžioje būdavo renginių planas, tačiau jis organiškai kišdavo bei pasipildydavo naujomis ir netikėtomis iniciatyvomis tiek iš LTMKS vidaus, tiek iš išorės. Programą įvairiais etapais ir įsitraukimo lygiais formavo kuratorius Vytautas Michelkevičius, menininkas ir kuratorius Kęstutis Šapoka, menininkė ir kuratorė Lina Rukevičiūtė, menininkas ir kuratorius Vsevolodas Kovalevskis, kuratorė Rasa Kavaliauskaitė, taip pat patys renginių menininkai. Siekėme ne tik suteikti galimybes vietinei meno scenai, bet ir bendradarbiavome su užsienio menininkais, iš kurių nemaža dalis buvo Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos rezidentai.
Svarbu akcentuoti, kad „Malonioji 6" buvo ne galerija, o projektų erdvė, kuri kartais virsdavo galerija, o kartais - susitikimų ir susipažinimų vieta, kūrybine dirbtuve ar laboratorija, žinių apsikeitimo platforma, pokalbių ir diskusijų erdve, muzikos, pasigrožimų ir performansų vieta ar tiesiog sodeliu su griHumi. Tarpdisciplininio meno ir jo jungčių su kitomis veiklos sritimis (pvz., robotika, biologija ar alchemija) nutikimai, atsitikimai ar netikėti susitikimai nuolat tvyrojo „Malonioji 6" erdvėje bei jos tinkluose, kuriuos valdė ne struktūriškas programavimas, o organiškas laiko, erdvės, žmonių bei jų idėjų ir artefaktų derinys.