Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje

Tamsiojo“ (arba „konfliktų“, „smurto“, „žiaurybių“) paveldo objektai yra ne tik turistinės, totalitarinių režimų aukų atminimo ir oficialių ceremonijų, susijusių su istorinės atminties politikos formavimu vietos, bet ir vietos, kuriose gali būti suvokiamos ir apmąstomos žmonių kančios. Buvę Macikų lageriai Šilutės rajone yra išskirtinės reikšmės objektas Lietuvoje ne vien dėl teritorijos dydžio bei tarptautiškumo (nacistiniuose karo belaisvių lageriuose Stalag 331 (I C), Stalag Luft VI bei sovietiniame karo belaisvių lageryje Nr. 184 (specialiojoje ligoninėje Nr. 2652) ir GULAG‘o PDK Nr. 3) kalėjo įvairių valstybių piliečiai ir įvairių tautybių žmonės), bet ir dėl šios vietovės paskirties kaitos per 1941–1956 m. laikotarpį. Be to, buvusių Macikų lagerių atvejis išryškina ne tik XX a. Europos istorijos peripetijas, bet ir su šiais lageriais susijusių atminties grupių bei tokių grupių atminties diskursus palaikančių valstybinių, visuomeninių arba individualių subjektų „konkurenciją“.

Todėl šios studijos „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ tikslas yra lyginamuoju „tamsiojo paveldo“ memorialų (su)kūrimo bei „konfliktų atminties“ panaudos Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos regionų kontekstuose aspektu atskleisti buvusių Macikų lagerių komplekso integracijos Lietuvos atminimo kultūroje gaires. Tokiu būdu ši studija pretenduoja pasitarnauti kuriant buvusių Macikų lagerių memorialo istorinę (muziejaus, ekspozicijų, informacinio centro) dalį bei perteikiant Macikų lagerių atminimo svarbą visuomenei ir valstybės atminimo kultūrą formuojančioms institucijoms. Studijos autoriai siekė šių uždavinių: 1) buvusių Macikų lagerių įatmintinimo poreikio aspektu apžvelgti „juodojo paveldo“ memorializacijos problematiką globaliniu (europiniu) ir lokaliniu (Lietuvos) pjūviais; 2) apžvelgti Macikų lagerių komplekso istorijos aspektus, kurie leidžia priskirti jį „tamsiojo paveldo“ kategorijai; 3) išanalizuoti buvusių Macikų lagerių komplekso (ne)panaudos intencijas sovietmečiu ir memorializacijos problematiką posovietiniu bei šiandieniniu laikotarpiais; 4) pristatyti su Macikų lageriais susijusių atminimo grupių vaizdinius ir juos palaikančius naratyvus, kurie galėtų tapti šios atminties vietos įamžinimo pagrindu Lietuvoje; 5) pateikti konkrečias buvusių Macikų lagerių memorializacijos istorinės koncepcijos gaires.