Lyrika Plius. Papasakok man eilėraštį…

Ar norėtumėte vienoje rinktinėje rasti visus perspektyviausius ir žinomiausius šiuolaikinius lietuvių poetus, jų kūrybą? Šią galimybę suteikia poeto ir rašytojo Kęstučio Navako sudaryta rinktinė "Lyrika Plius. Papasakok man eilėraštį…". Knyga vadinasi "Lyrika Plius", nes poetai atrinko po vieną savo eilėraštį ir Plius parašė jam komentartą. Kas papasakos apie eilėraštį geriau, negu jo autorius. Papasakok man eilėraštį... Šią rinktinę drąsiai galima vadinti "jubiliejinių Atkurtosios Lietuvos metų poetiniu skerspjūviu".

Kiekvienas autorius knygai atrinko po vieną savo eilėraštį, o šalia esantis komentaras - savarankiškas eseistinis tekstas, vizitinė rinktinės „Lyrika plius“ kortelė. Tokios savirefleksijos nerasite niekur kitur. Šios užduoties ėmėsi tiek lietuvių lyrikos grandai Tomas Venclova ir Antanas Gailius, tiek jaunosios kartos atstovai Marius Povilas Elijas Martynenko ir Tomas Petrulis. Moterų poeziją čia atstovauja Agnė Žagrakalytė, Greta Ambrazaitė, Dalia Saukaitytė ir kitos poetės.

Trumpi autorių tekstai nepaaiškins, kas yra poezija, nes tai nepaaiškinama. Tačiau jie nustebins ir intriguos daugelį skaitytojų.

Kęstutis Navakas pabrėžia, kad ši knyga turėtų atsirasti ne tik kiekvieno poezijos mylėtojo bibliotekoje, bet pasiekti ir mokyklas. Joje pakaks informacijos ir mokyklos rašiniams, ir studentų magistrantūros darbams, ir mokytojų bei dėstytojų pamąstymams. Knygoje „Lyrika plius“ visi ras poezijos skaitymo ir atradimo džiaugsmą.

Autorius pabrėžia nepridėjęs rašytojų biobibliografijos, nes tai būtų apsunkinę nuoseklią knygos tėkmę ir sugriovę sumanymo vientisumą. Šiais laikais tai neturi prasmės – visą šią informaciją nesunku pasiekti interneto adresu www.rasytojai.lt.

Rinktinės sudarytojas Kęstutis Navakas – lietuvių poetas, eseistas, literatūros kritikas. Jis laikomas vienu produktyviausių lietuvių autorių, kurio kūryba išversta ir į daugelį užsienio kalbų ir įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Dvejojantiems įsigyti knygą rašytojas pataria perskaityti pavardes ant knygos „Lyrika plius“ viršelio – daugiau klausimų tikrai nekils.

"Sudarytojui ši unikali knyga kainavo pusę mėty darbo ir apie du tūkstančius skambučių ar elektroninių laiškų autoriams. Nuovargį ir pastangas su kaupu atpirko rezultatas. Tokio sukrečiamai puikaus rezultato sudarytojas niekaip negalėjo tikėtis, todėl su pasididžiavimu atiduoda antologiją skaitytojams."

Giedra Radvilavičiūtė
Išsitiesti visu ūgiu

Manyčiau, kad šioje Kęstučio Navako sudarytoje knygoje perskaičiusius eilėraštį ir poeto paaiškinimą, kaip tas kūrinys atsirado, kai kuriuos skaitytojus ištiks šioks toks nustebimas. Gal net šokas. Panašus į jaunojo, pabudusio rytą po pirmosios nakties su mylimąja. Na, kai pirmoji naktis dar reiškė pirmąją naktį... Pastebėjau, kad dabar daugelis terminų praranda tikslias reikšmes. Man neaišku, kodėl neįgalieji ar protiškai atsilikę asmenys imti vadinti asmenimis, turinčiais specialiųjų poreikių. Žmonėmis, turinčiais specialiųjų poreikių, aš vadinu oligarchus. Na, asmenis, kuriems reikia 163 metru jachtos, kad pagaliau jie turėtu kur išsitiesti visu ūgiu, nes valstybė jiems per ankšta. Asmenimis, turinčiais specialiųjų poreikių, vadinčiau ir pusryčiautojus Vilniaus Halės turguje 9 valandą ryto, Minske ar Turniškėse išmiegojusį skrandį pamaloninančius keliom austrėm ir taure „Prosecco". Taip pat daugelį Lietuvos „selebričiu", kurie mirk gyvenk reguliariai turi pasirodyti eteryje, nes kitaip prasideda „lomkės" ir sąrėmiai, pasirodydami jie praneša apie naują suknelę taip pat kaip apie artimojo mirtį.

...Taigi, jaunasis atsibunda po pirmosios nakties. Mylimoji šalia guli ant pilvo. Kaimo turizmo sodyboje. Mylimosios plaukai sutrumpėjo per sprindį. Kaip paaiškės vėliau, jau geriant kavą, kirpėja už sruogų pailginimą paėmė nepadoriai daug. Krūtys sumenko kaip kopos po audros. Liemenėlė su porolono įdėklais - ant grindų. (Romualdas Granauskas kartą sakė - jei aptikčiau, kad moters krūtys dirbtinės, duok Dieve, greičiau rasti batus.) Mylimosios lūpos nebeprimena drėgnų žiedlapių. Blakstienos išskrido kaip migruojantys paukščiai. („Priauginamos blakstienos netinka toms, kurios dažnai mėgsta liesti akių zoną, miegoti ant pilvo. Reikia elgtis atsargiai, mat vos menkiausias blakstienų užkliudymas pirštu gali sugadinti JŲ grožį.") Jaunasis, išsiblaivęs, dar be savikontrolės, t. y. be be vertimo jį gimtąją kalbą, pagalvoja: randu sunkiai įmanoma su šia moterimi kurti bendrą ateitį... Kur dingo nakties poezijos magija? Kas ją sukūrė? Kur netikra, bet tikresnė už realybę tikrovė? Atodūsiai, stebuklai, aistros, energetika? Šešėliai ir šnabždesiai? Kiti balsai, kiti kambariai?

Distancija tarp realybės ir jos įkvėptos poezijos, aprašyta (o kartais, visai be reikalo, kuriama kaip pats kūrinys) šioje knygoje, yra išblaivinanti ir analitinė. Įrodanti, kad jungčių tarp nesujungiamų dalykų, daiktų, reiškinių ir detalių negalima išmokti kūrybinio rašymo „pionierių" stovyklose. Tai arba duota, arba ne. Tas aukštesnių galių padiktuotas jungtis aš taip pat pavadinčiau specialiaisiais poetų poreikiais... Beje, kartais trukdančiais pragmatiškame mūsų pasaulyje patogiai išsitiesti visu ūgiu.