Liudas Alseika (1887–1960). Pasakojimai apie žmogų kelyje

PRATARMĖ

Liudas Alseika kaip personažas knygos autoriaus gyvenime atsirado netikėtai - tarsi keliauninkas, užsukęs kažkokiu reikalu. Su juo išsikalbėjus paaiškėja, kad tas keliauninkas dar ir kaimynu buvęs. Tai paverčia jį dar įdomesnį: norisi daugiau paklausinėti apie tuos praėjusius ir nebūtyje dingusius laikus, prasmegusią visą XIX amžiaus pabaigos ir nemenką XX amžiaus dalį. Apie to meto laiką ir erdvę. Apie žmogų jame. Apie keliaujantį žmogų, vis dar atrandantį sau ir pasauliui vietoves, žodžius, kitus žmones.

Taigi, skaitytojau, tu į rankas paėmei knygą apie gerokai pamirštą Šiaulių krašto žmogų - Liudą Alseiką.

Knyga atsirado dėl tam tikrų atsitiktinumų. Taip gyvenime dažnai būna, kai sutampa įvairios aplinkybės.

Gavęs kvietimą į renginį, skirtą paminėti Luidui Alseikai, susidūriau su žmonėmis, kurie ne tik prisiminė šį žmogų, bet ir tęsia jo veiklą - mokosi esperanto kalbos.

Paprašytas papasakoti apie kraštą, kuriame jis gimė, sužinojau, kad jo tėvai ir mano proseneliai iš mamos pusės nuomojosi tą patį Kvietkelių palivarką, priklausiusį Steponiškės Bilevičių dvarui, kuris buvo netoli Kuršėnų. Sužinojau dar ir tai, kas buvo rašoma internete.

Iš nuotraukų, kurių paroda buvo eksponuojama Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale, į mane su paslaptinga šypsena žvelgė šios sueigos kaltininkas - Liudas Alseika. Ta šypsena pasirodė įtartina. Įtarimai greitai pasitvirtino, kai renginio pabaigoje Liudo Alseikos anūkė paprašė parašyti apie savo senelį biografijos knygą.

Laimingi seneliai, turintys tokius rūpestingus anūkus.

Iš pradžių, kaip ir dera autoriui, nesutikau, prašiau leisti pagalvoti, nes darbų artėjančią vasarą buvo visokių ir nemažai. Be to, reikėjo dar, kad informacija, kurią ką tik išgirdau, susigulėtų galvoje, galbūt dar kokios nors papildomos reikėtų sužinoti, kad galėčiau apsispręsti...

Rudeniop vis dėlto buvo apsispręsta pradėti rašyti Liudo Alseikos biografiją, t. y. pabandyti pasivyti tą visą gyvenimą keliavusį mūsų krašto žmogų...

Autorius už paskatą išvysti dienos šviesą šiai knygai nuoširdžiai dėkoja pagrindinio knygos herojaus- Liudo Alseikos- anūkei Svajonei Merilienei.

Už pagalbą renkant medžiagą ir ją sisteminant bei pateikusiai išsamų straipsnį apie esperantininkų veiklą esu labai dėkingas Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo vyresniajai bibliotekininkei Nijolei Petraitytei-Jurkovič.

Autorius taip pat nuoširdžiai dėkoja Algimantui Knašui, legendiniam žygio iš Klaipėdos į Vladivostoką dalyviui, be kurio šios knygos nė nebūtų buvę.

Knygos leidybą finansavo Svajonė Merilienė.