Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas, II tomas

Augustas Schleicheris – žymiausias XIX a. indoeuropeistas, kurio nuopelnai lituanistikai didžiuliai. Todėl įamžinti šio genialaus mokslininko lituanistinį palikimą – būtina. Būtent šio kalbininko darbai, paskelbti pirmame „Lituanistinio Augusto Schleicherio palikimo“ tome pradėjo „Lituanistinio kalbotyros paveldo“ leidinių seriją. Šiandien džiaugiamės jau antruoju šio žymaus mokslininko lituanistinio palikimo tomu.

Šiame tome baigiamas 2008 metais pradėtas darbas, skelbiami kalbininko darbai ir į lietuvių kalbą verčiama iki tol sukaupta archyvinė medžiaga. Tomuose daugiausia dėmesio skiriama pirmajai tokiai plačiai, nuosekliai, sistemingai, profesionaliai parašytai lietuvių kalbos gramatikai, kuri lietuvių kalbotyrai buvo ypač reikšminga. Pirmajame tome didžiąją dalį užėmė publikuotos originalios faksimilės, o antrajame tome publikuojamas gramatikos vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat pateikiami A. Schleicherio laiškai sekretoriui apie mokslinės kelionės į Lietuvą sėkmę, pranešimas „Apie lietuvių kalbą, ypač jos santykį su slavų kalba“, „Lituanica“.
Antrajame tome pateikta ir 1868 m. A. Schleicherio autobiografija, taip pat – Čekijos mokslo draugijos posėdžių protokolai, habil. dr. Iljos Lemeškino aprašytas A. Schleicherio lietuviškų laiškų pobūdis, jų perrašymo bei komentavimo taisyklės. Skaitytojai taip pat turės progą susipažinti su bibliotekiniu lituanistiniu A. Schleicherio laiškų paketu ir laiškais I. J. Hanušui, J. Jirečekui, M. Hattalai bei byla policijos prezidiumo fonde.
Antrasis tomas taip pat papildytas naujausiais, 2008–2014 metų, radiniais. Skelbiami A. Schleicherio atsiminimai, atskleidžiantys kalbininko principingumą, griežtas išsilavinimu ir savigarba grįstas dorovines nuostatas – „Septyneri metai profesoriaujant imperatoriškojoje karališkojoje Austrijos tarnyboje“. Šiuo metu šie atsiminimai saugomi Lietuvių kalbos instituto Kalbos muziejuje.
Šiame tome publikuojama ir iki šiol niekur neskelbta archyvinė medžiaga, kurią habil. dr. I. Lemeškinas surinko Austrijos nacionalinėje bibliotekoje, t. y. laiškai Vienos profesoriams: F. Miklosichiui, B. Jülgui, T. G. von Karajanui, F. Exneriui, taip pat – mokslininko susirašinėjimas su imperatoriškąja mokslų akademija.

Leidinį papildo prof. dr. Danguolės Mikulėnienės straipsnis „Lietuvių tarmių fonetikos bruožai Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos vadove“, atskleidžiantis kalbininko dialektologines įžvalgas ir jo tautosakinių tekstų analizę tarminiu požiūriu. Pateikiama ir V?clavo Blažeko parengta A. Schleicherio bibliografija bei Aldonos Kaluinienės sudaryta asmenų vardų rodyklė.

Pratarmės autoriai teigia, kad antrasis „Lituanistinio Augusto Schleicherio palikimo“ tomas suteikia naujų žinių apie indoeuropeisto ir baltisto akademinę biografiją, pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos sukūrimo kontekstus ir kultūrinius bei mokslinius Lietuvos ir užsienio ryšius.

Kad lietuviai turėtų progą skaityti žymiojo kalbininko lituanistinius darbus lietuviškai, į mūsų gimtąją kalbą darbus išvertė germanistikos profesorius dr. Alfonsas Tekorius, Markusas Roduneris ir Darius Ivoška. Painius rankraštinius raštus taip pat padėjo iššifruoti prof. dr. Grasilda Blažienė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Rolfas Brockmeieris ir kiti Schleicherio gerbėjai. Gramatinę ir archyvinę medžiagą redagavo Antanas Rybelis ir Aldona Kaluinienė, maketavo Vida Daškuvienė.

Leidinį sudarė ir redagavo habil dr. Ilja Lemeškinas ir prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Redaktorių kolegijai taip pat priklauso prof. habil. dr. R. Eckertas ir prof. habil. dr. A. Sabaliauskas (†). Recenzavo prof. habil. dr. V. Blažekas ir doc. dr. A. Smetona. Išleido Lietuvių kalbos institutas (Vilnius). Leidimą ir rengimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.