Ar lituanistikos ištakos nėra ten pat, kur ir lietuvių kalbos, tautosakos, seno pasakojimo, kreipiančio į istoriją, atsiminimo, peraugančio j atminties kultūrą? Ar lietuvių literatūrai lituanistikoje netenka svarbiausias vaidmuo - pačiu bendriausiu lygmeniu ji jungia istorinį lauką ir laiką, kalbą ir mentalinius siužetus. Kūrybinė energija smelkiasi į kalbos ontologiją, gyvi-na istorijos permąstymus; pritraukia kūrybinguosius.
Kūrybinis pradas lituanistikai (kaip ir apskritai humanistikai) itin svarbus: kiek gabių, kūrybingų lituanistų, tiek ir lituanistikos. Gero lygio kalbinėje kūryboje išlieka filologija; budi filologinis, galiausiai lituanistinis interesas. Ar Romualdo Granausko „Žodžio agonija" ir „Žodžio paglostymas" nepriklauso lituanistikai? Ar Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio eilėraščiai apie kalbą nepriklauso ir filologijai?
Kaip ir kokiu būdu bendruomenė gali jausti savo šaknis turinti, jei nedalyvauja kultūriniame gyvenime? Vyksta sunkiai suvokiamas procesas - ir likusieji Lietuvoje imame jaustis kultūriniais emigrantais. Gyvybė, taip pat ir kultūrinio, siauresne prasme - lituanistinio intereso gyvybė gali įplūsti tik gyvu keliu - vadinasi, meno, tikėtina, kad pirmiausia - kalbos meno, nes prigimtinės kalbos su šiuo menu esame ir prigimtiniu būdu surišti - su sena daina, su Maironiu, skaitomu ir giedamu.
TURINYS
Pratarmei / 7
I. / LITUANISTIKOS AKIRAČIAI / 19
Tarp vardo tūkstantmečio ir Respublikos šimtmečio / 23
Lituanistikos linija - nelygi, zigzaginė / 30
Istorija žmoguje ir literatūroje / 42
Laikysenos; programiniai punktyrai / 52
Universitetinė lituanistikos civilizacija / 66
Kodėl Lietuvos valstybė turėtų rūpintis lituanistika? / 79
II. / FILOLOGIJA - LITUANISTIKOS GAUBTAS / 91
Filologinis interesas / 91
Poliparadigminiai žvalgymai / 99
XIX a. palimpsestai / 104
Teorinės perspektyvos / 109
III. / LITUANISTIKA IR TAPATYBĖS / 115
Tapatybė, ne(ta)patybė, be(ta)patybė / 115
Humanistika, visuomenė, mokykla / 133
Apie žodį ir laisvę / 144
Kur tas krantas ir kada jį pasieksim ? / 147
Medijos ir Platono ola / 156
Nuo korektūros iki Vydūno / 170
Kaktusai dykumoje: lietuvių egzodo suvokimas ir vertinimas / 176
Poezija: ištarmės ir tarmės / 181
Lituanizuojanti Broniaus Kutavičiaus muzika / 189
IV. / PERSMELKIANČIOS IR IŠLIEKANČIOS GIJOS / 195
Atraminiai klausimai / 195
Lietuvių poezijos kraštovaizdžiai: Strazdas, Baranauskas, Geda / 198
Dar apie Kristijoną Donelaitį / 202
Nematoma Jurgio Baltrušaičio pradžia / 206
Lietuva, gimusi iš Maironio poezijos / 213
Žemaitė, Biliūnas kelyje Šatrijos Raganos linkui / 224
Trupinys apie Krėvę / 232
Aiškinanti Aisčio estetika / 235
V. LITUANISTAI - KULTŪROS FIGŪROS / 251
Meilė Lukšienė: gyvenimas kaip tekstas, literatūra
kaip egzistencinis rūpestis / 252
Jurgis Lebedys ir lituanistikos mokslo tradicija / 267
Nuo klasikinės estetikos iki autobiografijos; Vanda Zaborskaitė / 271
Kūrybinga nerimastis Donato Saukos lituanistikoje / 281
Mokytojai lituanistai. Bronė Katinienė / 296
Užbaigai / 315
Lituanistika Lietuvos akivaizdoje (Lithuanian Studies in the Presence of Lithuania). Summary / 323
Asmenų rodyklė / 325
