Chronologinė leidinio "Literatūros enciklopedija mokyklai" aprėptis plati – pristatomi ne tik literatūros, bet ir svarbiausi religiniai, istoriniai, filosofiniai, kultūros tekstai nuo Antikos iki XXI amžiaus, lotynų, senąja gudų, lenkų kalba kurtoji Lietuvos raštija.
Literatūros enciklopedija mokyklai nesusieta su konkrečiu literatūrinio ugdymo mokyklose turiniu, nors ir nėra visai nuo jo atitolusi. Kaip ir kiti matyti analogai, išleisti įvairiomis kalbomis, ši enciklopedija pranoksta konkrečią programą – tik taip ji gali atlikti savo šviečiamąją, akiratį plečiančią funkciją, atspindėti literatūros įvairovę bei literatūros teorijų dinamiką, ugdyti bendrą kultūrinę kompetenciją.
Enciklopedijoje aprašomi lietuvių ir pasaulio literatūrų reiškiniai (autoriai, sąjūdžiai, literatūros kryptys, srovės), kultūros epochos, literatūros teorijos sąvokos, moderniosios literatūros teorijos, tautosaka.
Dramos, tautosakos sritys, jų terminija ir pagrindinės šakos šioje enciklopedijoje pateikiamos sutelktos į teminius blokus, nuorodos į konkrečius straipsnius enciklopedijoje išdėstytos pagal abėcėlę.
Kai kurios sąvokos ar reiškiniai išdėstyti ne abėcėliškai, o sugrupuoti į bendrą bloką (pavyzdžiui, eilėdaros sistemos, literatūrinė spauda,nenorminė poetinė leksika, sintaksinės poetinės figūros).
Šio leidinio "Literatūros enciklopedija mokyklai" ištakos –
Atviros Lietuvos fondo projektas „Švietimas Lietuvos ateičiai“, rėmęs
mokymo priemonių leidimą ir inicijavęs literatūros enciklopedijos
mokyklai kūrimą.
PRATARMĖ
Šio informacinio leidinio ištakos - Atviros Lietuvos fondo projektas „Švietimas Lietuvos ateičiai" rėmęs mokymo priemonių leidimą ir inicijavęs literatūros enciklopedijos mokyklai kūrimą. Fondui remiant, 1998 m. pradėta kurti enciklopedijos koncepcija, sudarytas preliminarus vardynas, parašyta dalis straipsnių. 1999 m. pabaigoje projektą kuravusi programa baigė vykdyti savo įsipareigojimus, netrukus veiklos pobūdį Lietuvoje pakeitė ir Atviros Lietuvos fondas. Enciklopedijos rengimą perėmė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Per ilgą enciklopedijos rašymo laiką kito jos koncepcija ir struktūra (pavyzdžiui, atsisakyta apžvalginių straipsnių apie kaimyninių šalių literatūras, išsamaus literatūros teorijų pristatymo), vardynas papildytas svarbiausiais naujais autoriais, literatūros reiškiniais. Užfiksuota pasirodžiusi kritinė literatūra, užsienio autorių kūrinių vertimai. Chronologinė leidinio aprėptis plati - pristatomi ne tik literatūros, bet ir svarbiausi religiniai, istoriniai, filosofiniai, kultūros tekstai nuo Antikos iki XXI amžiaus, lotynų, senąja gudų, lenkų kalba kurtoji Lietuvos raštija.
Iš pradžių stengtasi aprėpti kuo daugiau rašytojų, nurodytų įvairių klasių lietuvių kalbos programose, rekomenduojamos literatūros sąrašuose, minimų, nors ir epizodiškai, vadovėliuose, vėliau orientuotasi į iškiliausius kūrėjus, nors neatsisakyta ir tų rašytojų, kurių knygas moksleiviai yra itin pamėgę. Autorių atranką lėmė ir tai, ar jie rašė vaikams, o svarbus diskusijų dėl užsienio autorių argumentas buvo vertimų į lietuvių kalbą gausa ir rašytojo ryšiai su Lietuva ir jos kultūra.
Literatūros enciklopedija mokyklai nesusieta su konkrečiu literatūrinio ugdymo mokyklose turiniu (nors ir nėra visai nuo jo atitolusi). Kaip ir kiti matyti analogai, išleisti įvairiomis kalbomis, ši enciklopedija pranoksta konkrečią programą -tik taip ji gali atlikti savo šviečiamąją, akiratį plečiančią funkciją, atspindėti literatūros įvairovę bei literatūros teorijų dinamiką, ugdyti bendrą kultūrinę kompetenciją. Tai įtvirtina ir bibliografinės nuorodos, pateikiamos po beveik visais enciklopedijos straipsniais. Tačiau enciklopedija yra siauresnė už specializuotas literatūros enciklopedijas, skirtas tik literatūros teorijai ar konkrečiai literatūrai.
Enciklopedijoje aprašomi lietuvių ir pasaulio literatūrų reiškiniai (autoriai, sąjūdžiai, literatūros kryptys, srovės), kultūros epochos, literatūros teorijos sąvokos, moderniosios literatūros teorijos, tautosaka. Dramos, tautosakos sritys, jų terminija ir pagrindinės šakos šioje enciklopedijoje pateikiamos sutelktos į teminius blokus, nuorodos į konkrečius straipsnius enciklopedijoje išdėstytos pagal abėcėlę. Kai kurios sąvokos ar reiškiniai išdėstyti ne abėcėliškai, o sugrupuoti į bendrą bloką (pavyzdžiui, eilėdaros sistemos, literatūrinė spauda, nenorminė poetinė leksika, sintaksinės poetinės figūros).
Reikšminiai žodžiai enciklopedijos tekste išsiskirti kitokiu šriftu, tai palengvina susijusių straipsnių, temų, autorių paiešką. Pavyzdžiui, daug senosios lietuvių raštijos autorių minimi plačiuose apžvalginiuose straipsniuose (Barokas, metraštis, giesmė ir pan.).
Siekdami supaprastinti užsienio autorių paiešką, pateikiame sulietuvintą asmenvardį, o skliausteliuose greta - originalų (išskyrus kalbas, neturinčias lotyniško pagrindo abėcėlės).
Straipsnių autoriai pirmiausia orientavosi į vyresnių klasių moksleivius bei mokytojus ir į studentus, todėl atsisakyta tų dalykų, kurie, nors ir reikšmingi kultūros istorijos požiūriu, visai neaktualūs moksleiviams. Dėl tos pačios priežasties kartais stengtasi paminėti ir įdomesnį biografijos faktą. Rengiant vardyną tartasi su mokytojais Irena Kanišauskaite, Mariumi Mikalajū-nu ir kitais. Visiems padėjusiems nuoširdžiai dėkojame.
Enciklopedijos autoriai stengėsi atsižvelgti į laiko patikrintas nuomones - nesiekta pateikti netikėtų interpretacijų, kontroversiškų kūrybos vertinimų, remtasi daugelio tyrėjų darbais, kitomis panašaus pobūdžio enciklopedijomis bei žinynais (tai buvo ypač aktualu pristatant užsienio rašytojus). Pastebėta, kad daugelyje šaltinių pateikiami skirtingi duomenys, todėl neretai nurodoma, kad abejojama dėl vienos ar kitos datos, nėra tikslių duomenų dėl vieno ar kito fakto. Tikėtina, kad mūsų enciklopedijoje kai kurie pateikiami duomenys gali skirtis nuo tų, kuriuos galima rasti kituose šaltiniuose, gali būti, kad ne visus spėjimus, variantus ir prielaidas suregistravome. Dėl tokių netikslumų iš anksto atsiprašome.
Tikimės, kad ši pirmoji mokyklinė literatūros enciklopedija pasitarnaus ateityje kuriant tobulesnius jos variantus.
