Dvylika jaudinančių istorijų...
Paslaptingas lordo Listerdeilo dingimas; jaunoji, kuri bijo savo buvusio sužadėtinio; keistas susitikimas traukinyje; žmogžudystės šeimoje tyrimas; netikėtas nesutramdomo jaunuolio pasikeitimas; išėjusio į pensiją inspektoriaus persekiojama žudikė; moteris, apsimetanti kunigaikštiene; karoliai, paslėpti vaisių krepšyje; mįslingas rašytojo suėmimas dėl žmogžudystės; stulbinantis pasipiršimas; soprano neapykanta baritonui; Radžos smaragdo byla.
Visus šiuos pasakojimus jungia viena - talentinga Agatos Kristi ranka.
"Be jokios abejonės, tai patirties ir meniškumo derinys."
"Times Literary Supplement"
Iš anglų kalbos vertė Jonas Sipulis
TURINYS
TURINYS
Listerdeilo paslaptis / 5
Filomeno namas / 29
Mergina traukinyje / 59
Dainelė apie šešių pensų monetą / 85
Edvardo Robinsono vyriškumas / 109
Nelaimingas atsitikimas / 129
Džeinė ieško darbo / 143
Vaisingas sekmadienis / 171
Misterio Istvudo nuotykiai / 185
Ausksinis kamuolys / 207
Radžos smaragdas / 223
Gulbės giesmė / 243
IŠTRAUKA
Listerdeilio paslaptis
I
Misis Vincent sumavo skaičius. Kartą ar du ji atsiduso, ranka paliesdama skaudamą galvą. Ji niekuomet nemėgo aritmetikos. Deja, šiandien visas jos gyvenimas turėjo "sutilpti" į tam tikrą sumą. O suskaičiavusi nesibaigiančias smulkias bei būtiniausias išlaidas, ji išvysdavo sumą, kuri visuomet ją priversdavo nustebti ir išsigąsti.
Be jokios abejonės, tiek negali būti! Ji dar kartą peržiūrėjo visus skaičius. Pastebėjo vieną nežymią klaidelę, apsirikimą keliais pensais, bet visa kita buvo teisingai.
Misis Vincent dar kartą atsiduso. Galvą jai dabar jau skaudėjo kaip reikiant. Ji pažvelgė j duris - šios atsidarė ir j kambarį įėjo jos duktė Barbara. Barbara Vincent buvo labai graži mergina, tų pačių švelnių motinos bruožų, taip pat didingai laikė galvą, bet jos akys buvo tamsios, o ne žydros, veido išraiška buvo kiek niūroka, tačiau patraukli.
- O, mama! - sušuko ji. - Vis dar žongliruoji tomis baisiomis senomis sąskaitomis? Mesk jas visas j ugnį!
- Mes turime žinoti realią padėtį, - neryžtingai atsalcJB misis Vincent.
Mergina patraukė pečiais.
- Mes vis dar toje pačioje padėtyje, - sausai pasakė ji.
- Velniškai sunku. Išleista viskas iki paskutinio penso, kaip visuomet.
Misis Vincent atsiduso.
- Aš norėčiau... - buvo bepradedanti, bet tuomet nutilo.
- Aš turiu kažko imtis, - prislėgtu balsu pasakė Barbara. - Ir greitai. Šiaip ar taip, esu baigusi tuos stenografijos ir spausdinimo mašinėle kursus. Kaip ir milijonas kitų merginų! "Kokia jūsų patirtis?" "Jokios, bet.." "O! Ačiū jums, geros dienos. Mes pranešime, kai tik ką nors galėsime pasiūlyti!" Bet tai niekuomet neįvyksta! Aš turiu surasti kokį nors kitą darbą - bet kokį darbą.
- Ne dabar, brangioji, - maldaujamai ištarė motina. -Dar šiek tiek palauk.
Barbara priėjo prie lango ir sustojo, nereginčiomis akimis žvelgdama į priešais atsiveriančią aprūkusių namų eilę.
- Kartais, - iš lėto pratarė ji, - aš gailiuosi, kad pussesenė Ema praėjusią žiemą pasiėmė mane į Egiptą. O! Aš žinau, kad buvo smagu - taip smagu, kaip niekad anksčiau dar nebuvo buvę ir vargu ar kada nors bus mano gyvenime. Aš labai džiaugiausi - buvau tiesiog nepaprastai patenkinta. Bet buvo labai neramu Turiu galvoje - grįžti atgal į tai.
Ji plačiu mostu parodė į kambarį. Misis Vincent akimis nusekė jos ranką ir susigūžė. Tai buvo tipiškas nuomojamas būstas su pigiais baldais. Dulkėta aspidistra, saulingai prašmatnūs ornamentuoti baldai, neskoningi, vietomis išblukę tapetai. Buvo matyti ženklų, kad misis Vincent viduje nuomininkės asmenybė grūmėsi su dvarininkės: keletas prabangių porceliano indų, daugiausia sudaužytų ir vėl suklijuotų, - taigi jų realizavimo vertė buvo nulinė, - gražus išsiuvinėtas audeklas, užmestas ant sofos atlošo, akvareliniais dažais pieštas jaunos merginos, apsirengusios maždaug prieš dvidešimtį metų madingais drabužiais, paveikslas - vis dėlto toji mergina pakankamai panaši, kad nesuklysdamas atpažintum, jog tai misis Vincent.
