Likimo dovana

Ona Valterytė-Gaigalienė gimė 1932 metų rugsėjo 20 dienų Molėtų rajono Mackėnų kaime. Mokėsi Suginčių pradinėje mokykloje. Likusi našlaitė, neturėjo galimybių baigti vidurinę mokyklą. 1960 metais persikėlė gyventi ir dirbti į Joniškio rajono Kriukų apylinkėje buvusį kolūkį. Šiuo metu gyvena Kriukų miestelyje. Nuo pat jaunų dienų rašė eilėraščius ir dienoraščius, kūrė apsakymus ir apysakas. Jos viso gyvenimo literatūrinis kraitis - 2 jaunystės metų dienoraščiai, 40 lyrinio pobūdžio eilėraščių ir 26 originalūs grožinės prozos kūriniai, kurie tvarkingai išsaugoti rankraščių sąsiuviniuose. Mažesnės ir didesnės apimties tekstuose atsiskleidžia gilūs autorės gyvenimiškųjų patirčių klodai, išryškėja spalvingi kaimo ir miesto žmonių charakteriai, atsiveria tarpukario ir pokario Lietuvoje iškentėtų ir sovietinėje santvarkoje išgyventų istorinių, kultūrinių, socialinių, psichologinių skaudulių atodangos. Autorei ypač svarbūs šeimyninės santarvės, žmogiškojo gerumo, šviesaus tikėjimo, vilties ir meilės amžinieji klausimai, taip pat visais laikais aktuali be tėvų globos liekančių našlaičių problema. Jaudinamai ryškiai jos eilėrašiuose ir apsakymuose atgyja gamtos vaizdai, tartum iš liaudies teatro scenos ataidi ir tautosakinę vertę įgauna jos aprašomų veikėjų dialogai. Nėra abejonių, kad Onos Gaigalienės apysakų knyga, artėjant autorės devyniasdešimties metų jubiliejui, sudomins ne tik Šiaulių apskrities, bet ir kitų Lietuvos rajonų literatūros mylėtojus, neabejingus kaimo rašytojų kūrybai.
Irena Gansiniauskaitė-Gudavičienė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė