Ligonių ir neįgaliųjų masažas

Autoriai: J. Požėrienė, V. Ostasevičienė, D. Rėklaitienė, V. Pokvytytė, K. Venckūnienė, D. Selickaitė, N. K. Valužienė, I. Kragnienė, R. Naumavičienė, J. Piečaitienė

Studijų knygoje "Ligonių ir neįgaliųjų masažas" aprašomas ligonių ir neįgaliųjų masažas taikant klasikinę masažo sistemą. Pradžioje supažindinama su įvairiomis masažo rūšimis ir sistemomis, vėliau aptariamas fiziologinis masažo poveikis visam organizmui ir tam tikroms jo sistemoms, pateikiami klasikinio masažo būdai, masažo higienos pagrindai. Pirmiausia dėstoma sveikų žmonių kūno dalių higieninio masažo pagrindai. Toliau kalbama apie masažą po įvairių traumų, ligų ir esant negalioms. Norint geriau suprasti ryšį tarp sąvokų sveikata, liga ir negalia, tikslinga išnagrinėti jų apibrėžtis.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000) liga apibrėžiama kaip sveikatos pairimas, organo ar organizmo veiklos sutrikimas, nesveikata.

Kalbant apie negalią reikia žinoti, kad yra du pagrindiniai modeliai, aiškinantys organizmo funkcionavimą ir neįgalumą, - medicininis ir socialinis.

Medicininis modelis neįgalumą traktuoja kaip asmens problemą, kurią sukelia liga, trauma ar kitas sveikatos pokytis. Šią problemą sprendžia medicina - gydymo specialistai pacientui teikia pagalbą o viena iš jos formų yra masažas.

Socialinis modelis neįgalumą traktuoja kaip socialinę problemą kaip visapusį asmens įtraukimą į visuomenę. Negalia nėra tik asmens savybė, kylanti dėl nuolatinio funkcijų sutrikimo. Tai sudėtingas derinys aplinkybių, kurių dauguma yra socialinės kilmės. Todėl iš esmės visuomenė yra atsakinga už tokios aplinkos sukūrimą, kad neįgalūs asmenys galėtų dalyvauti visose gyvenimo srityse kaip visaverčiai tos visuomenės nariai. Socialinis modelis taip pat apima medicininę pagalbą neįgaliesiems esant tam tikroms indikacijoms, taip pat įvairius fizinės reabilitacijos metodus, tarp kurių yra ir masažas.

PSO apibrėžia neįgalumą (angl. disabitity) kaip skėtinį terminą, aprėpiantį funkcijų sutrikimus, veiklos ribotumą ir dalyvumo suvaržymą. Šis terminas nusako neigiamus asmens (turinčio sveikatos pokytį) ir aplinkybių (aplinkos ir asmens veiksnių) tarpusavio sąveikos aspektus.

Tikslinga prisiminti negalių klasifikaciją:
1) fizinės (įgimtos arba įgytos po ligų ar traumų) negalios;
2) jutimo organų (regos, klausos) negalios;
3) psichinės ir psichologinės (įgimtos arba įgytos po ligų ar traumų) negalios;
4) funkcinės negalios, išsivysčiusios dėl lėtinių vidaus organų ligų poveikio.

Kiekviena trauma arba liga, sukėlusi nuolatinį judėjimo, jutimų, mąstymo ar vidaus organų veiklos sutrikimą, dėl negrįžtamųjų pokyčių riboja asmens apsitarnavimą, dalyvavimą įvairiose visuomenės veiklos srityse. Tai ir lemia negalios sampratą.

Šioje studijų knygoje "Ligonių ir neįgaliųjų masažas" ligonių ir neįgaliųjų masažavimo metodikos griežtai neatskiriamos, nes ir vienu, ir kitu atveju taikomi tie patys principai siekiant skirtingų tikslų.

Skiriama Lietuvos sporto universiteto taikomosios fizinės veiklos ir kineziterapijos specialybių studentams. Knyga bus naudinga ir treniravimo sistemų specialybių studentams, kuriems dėstoma masažo disciplina, kineziterapeutams, masažuotojams, taip pat visiems sveikatos specialistams, besidomintiems masažu.