Lietuvos vietovardžių žodynas (V tomas)

„Lietuvos vietovardžių žodyno“ V tomas, aprėpiantis dalį raide K prasidedančių vietų vardų – nuo Kabacevičynė iki Kažukienė. Žodyno autoriai – Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis (ats. redaktorius), vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Dalia Sviderskienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Dovilė Tamulaitienė.

Tomą sudaro 2 599 didesni ar mažesni straipsniai (lizdai), kuriuose sudėti visi iš gyvosios kalbos užrašyti įvairiais būdais sudaryti tos pačios kilmės vietovardžiai, nurodomi jais įvardijami objektai, paplitimo vietos.

Didžiausius išanalizuotus vietovardžių lizdus sudaro gamtinę aplinką apibūdinantys vietų vardai. Iš tokių visų pirma minėtini gausumu pasižymintys su vietovių kalnuotumu susiję lizdų (straipsnių) Kalnai ir Kalva reprezentantai, susikertančius ar nuošalius objektus žymintys lizdo Kampai vietovardžiai, žabais išklotas arba klampias vietas charakterizuojantys toponimai, susitelkę straipsnyje Kamša. Lizdas Karklai apima gausų būrį darybiškai įvairių su augalija sietinų vietų vardų, o iš gyvūnų pavadinimų kilusių neretai menkinamosios reikšmės vardų daugiausia straipsniuose Kalė, Karosai, Karvaičiai, Katinai, Katinė. Kiti didesni žodyno lizdai byloja apie seniau buvusį svarbų kalvystės amatą (Kalviai) ar apie tuomet platų smuklių tinklą, jų reikšmę žmonių gyvenime (Karčema). Daug V tomo vietovardžių kilo ir iš bendrinių žodžių kapai, kapinės, kapeliai, kartuvė, kartuvės, veiksmažodžio karti, taip pat iš asmenvardžių Kazys, Kazimieras, Kazlauskas, Kazlauskis.

Paskaičius šį „Lietuvos vietovardžių žodyno“ tomą galima sužinoti, kiek Kaukazų yra Lietuvoje ir ką jie įvardija (Kaukazai), kur paplitę iš etnonimo karaimai kilę vietų vardai (Karaimai, Karajimiškis), kaip toponimijoje įamžintas vienuolių kamaldulių (kamandulių) ordinas (Kamandulė), kiek yra miestų vardų Kaišiadorys, Kaunas kilmės hipotezių, kaip susidarė vietovardžiai Kačiamilžiai, Kapmilžiai, Katmilžiai ir t. t.

Ši knyga visų pirma turėtų būti pravarti kalbos tyrėjams, geografams, istorikams, etnologams, kraštotyrininkams. Tačiau įdomios, naudingos informacijos joje gali rasti ir kiekvienas besidomintis savo krašto, savo gimtųjų vietų nematerialiuoju paveldu, kalbine ir gamtine aplinka.