Lietuvos valstybės tarnautojų administraciniai ypatumai: silpnos diskrecijos raiška aptarnaujant piliečius

Viešojo valdymo ir valstybės tarnybos orientavimas į piliečius yra įgyvendinamas per piliečių pasitikėjimą ir jo užtikrinimą, o šis tiesiogiai priklauso nuo viešųjų paslaugų teikimo. Lietuvoje galima įžvelgti kelias problemines sritis, susijusias su paslaugų plėtra: visų pirma, paslaugų teikimas yra orientuojamas siaura vadybinio tobulinimo kryptimi, o tai suteikia tik trumpalaikę naudą (didėjantis piliečių, kaip paslaugų vartotojų, pasitenkinimas); antra, piliečiams teikiamų paslaugų vertė siejama su technologiniais (e. valdžios) sprendimais, didinančiais paslaugų priimtinumą, kas yra nediskutuotina, tačiau prieinamumas nekompensuoja tam tikrų paslaugų spragų, susijusių su nepriimtinu konsultavimu, nederamu elgesiu, papildomais paslaugos gavimo apribojimais; galiausiai, piliečiai nori būti išgirsti, tikisi adekvataus individualizuoto traktavimo bei supratimo iš paslaugas teikiančių tarnautojų. Tai rodo esminę problemą – tarnautojų elgesys dažnai neatitinka piliečių lūkesčių. Mokslinė ir praktinė problema – kiek ir kaip prie orientacijos į piliečius užtikrinimo prisideda valstybės tarnautojų tapatumai, kurie palengvina arba apsunkina, o kartais apskritai kompensuoja vadybinių veiklos valdymo priemonių taikymą.

Šios mokslo studijos "Lietuvos valstybės tarnautojų administraciniai ypatumai: silpnos diskrecijos raiška aptarnaujant piliečius" tikslas – ištirti tiesiogiai su piliečiais, kaip klientais, teikiant paslaugas sąveikaujančių valstybės tarnautojų administracinių tapatumų raišką ir nustatyti administracinių tapatumų vaidmenį aptarnaujant piliečius.