Pastaruoju metu tarp lietuvių ir baltarusių (gudų) istorikų padaugėjo ginčų dėl Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmės.
Kas sukūrė šią valstybę? Lietuviai ar baltarusiai? Ginčuose neretai liečiami kalbos mokslo dalykai. Nekalbininkų samprotavimuose yra begalės visokių netikslumų, kurie atsiranda dėl to, kad iškreiptai vartojami terminai baltai, vakarų baltai, rytų baltai.
Šioje knygoje "Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių" aptariami tik tie su kalbos mokslu susiję dalykai, kurie yra būtini norint teisingai suprasti Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmę, dėl kurių daugiausia ginčijamasi.
Knyga sumanyta kaip susijusių su senąja Lietuvos valstybe keturiasdešimties svarbiausių mįslių įminimas.
Turinys
Turinys
Pratarmė / 7
1. Ką apie baltus sako istoriniai šaltiniai? /11
2. Ką apie baltus sužinome iš vietovardžių studijų? /13
3. Baltų materialioji ir dvasinė kultūra /18
4. Apie baltų santykius su kaimynais / 26
5. Baltų kalba/ 40
6. Ką sako istorinė kalbotyra apie vakarų baltus? / 42
7. Prūsai ir jotvingiai / 46
8. Kalbos mokslas apie rytų baltus / 58
9. Kas sieja baltus su slavais? / 62
10. Apie slavų invaziją į baltų žemes / 71
11. Baltų suslavėjimas rytuose / 75
12. Baltų substratas rytų slavų kalbose / 79
13. Iš kur atsirado lietuviai? /102
14. Lietuvos vardas: kaip aiškinama jo kilmė? /108
15. Lietuvos vardas: šaknis Liet-1113
16. Lietuvos vardas: šaknis Lit-1114
17. Lietuvos vardas: priesagos -uva ir -ava 1120
18. Lietuvos vardas: šaknis įeit- ir vardo etimologija /123
19. Lietuvos vardas ir Lietuvos valstybė /128
20. Lietuviai ir Žemaičiai, Aukštaičiai /131
21. Senovės lietuvių materialioji ir dvasinė kultūra bei gyvensena /134
22. Lietuvių ekspansija į rytus ir Lietuvos valstybės pradžia / 155
23. Lietuvių ir slavų kalbinė riba valstybės kūrimosi epochoje /158
24. Lietuvos valstybė ir lietuviai: valstybės plėtra /169
25. Lietuviškasis vardynas: kuo jis skiriasi nuo slaviškojo? /179
26. Lietuvos valstybės svetimkalbė raštinė /181
27. Svetimkalbės raštinės poveikis lietuvių vardynui /186
28. Lietuvių krikštas /193
29. Slavakalbių vaidmuo senojoje Lietuvos valstybėje /199
30. Lietuvos valstybės geografiniai pavadinimai: sostinės / 202
31. Lietuvos valstybės geografiniai pavadinimai: svarbiausios gyvenvietės ir miestai / 206
32. Lietuvos vandenvardžiai / 214
33. Senosios Lietuvos valstybės asmenvardžiai: valdovų vardai / 215
34. Senosios Lietuvos valstybės asmenvardžiai: kunigaikščių vardai / 227
35. Senosios Lietuvos valstybės asmenvardžiai: didikų giminių pavadinimai / 231
36. Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės sunykimas: kilmingųjų sulenkėjimas / 237
37. Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės sunykimas: prastuomenės lenkinimas / 242
38. Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės sunykimas: rusifikacija ir gudėjimas / 247
39. Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės sunykimas: germanizacija ir kita. / 250
40. Lietuvių tautos atgimimas / 257
Pavardžių ir kitų asmenvardžių rodyklė / 265
Sutrumpinimai / 269
Cituojamoji literatūra ir šaltiniai / 270
Pratarmė
Pratarmė
Pastaruoju metu tarp lietuvių ir baltarusių (gudų) istorikų padaugėjo ginčų dėl Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmės. Kas sukūrė šią valstybę: lietuviai ar baltarusiai? Ginčuose neretai įgyja svarbos kalbos mokslo dalykai. Jais daug remiamasi. Stengiamasi kalbotyros faktus pakreipti taip, kad jie paremtų įsikaltą į galvą „teoriją". Patys kalbotyros mokslo duomenys dažnai iškraipomi dėl nežinojimo, bet kartais ir sąmoningai. Nekalbininkų samprotavimuose yra begalės visokių netikslumų, kurie atsiranda dėl to, kad iškreiptai vartojami terminai baltai, vakarų baltai, rytų baltai. Jais nemokšiškai žongliruojama. Ypač tuo „išgarsėjo" Vadimas Deružinskis 2010 m. Minske rusų kalba pasirodžiusioje savo knygoje "Тайны Беларусской истории".
Dažnai neteisingai, tiesiog nenuovokiai aiškinama šaltiniuose esamų vietovardžių ir asmenvardžių kilmė. Tai veda prie šiurkščių klaidų aiškinant istorijos dalykus.
Šalia rimtų mokslinių tyrimų nuolat pasirodo nemaža pseudomokslinių darbų, parašytų asmenų, nesusipažinusių su kalbos mokslo pagrindais ir išvadas darančių vien iš panašiai skambančių vardų ir bendrinių žodžių. Tokioms „viduramžiško mokslo" apraiškoms atsirasti prielaidas sudaro pseudopatriotizmas. Siekdami kilnaus tikslo - išaukštinti savąją tautą - nespecialistai „kalbininkai" prikuria neįtikimiausių hipotezių, skleidžia visokius tariamo „mokslo" mitus, kurie ilgainiui tampa populiarūs tarp nespecialistų, ypač tautos išsilaisvinimo iš priespaudos laikotarpiais, kai būna svarbu pabrėžti savosios tautos išskirtinumą, ypatingą jos kilmę, kitokią negu kaimynių tautų. Kad tokios rašliavos autoriai yra visiški kalbos mokslo, ypač istorinės (diachroninės) kalbotyros, neišmanėliai, specialistas gali įsitikinti paskaitęs jau pačias pirmąsias jų „kūrybos" eilutes: painiojami kalbotyros terminai, sąvokos, nepaisoma metodologinių tyrimo reikalavimų; kalbos duomenys dirbtinai tempiami prie iš anksto įsikaltų išvadų. Mokslo požiūriu daromos pačios elementariausios klaidos.
Šioje knygoje aptariami tik tie su kalbos mokslu susiję dalykai, kurie yra būtini norint teisingai suprasti Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmę, dėl kurių daugiausia ginčijamasi. Plačiai išsiaiškinamos pagrindinės sąvokos, jų turinys, reikšmė tautos ir jos sukurtos valstybės atsiradimui atskleisti. Remiantis moderniosios kalbotyros duomenimis aptariama senojo Lietuvos valstybės vardyno - vietovardžių ir asmenvardžių - kilmė. Visų vardų (jų labai daug) išnagrinėti neįmanoma, todėl pasirinkti tik svarbiausi - pirmiausia tie, dėl kurių dabar daugiausia ginčijamasi.
Knygos objektą ir joje daromas išvadas nusako pavadinimo paantraštė: Didžioji Lietuvos Kunigaikštija kalbotyros požiūriu. Tačiau neišvengta ekskursų į kitas mokslo sritis, teko pasinaudoti ir jų duomenimis. Tikėtina, kad ateityje pasirodys atitinkami Lietuvos istorikų, archeologų, etnologų, antropologų ir kitų mokslo sričių žinovų darbai. Kalbininkai daro pradžią.
Knyga sumanyta kaip su senąja Lietuvos valstybe susijusių keturiasdešimties svarbiausių mįslių (klausimų) įminimas. Stengtasi dėstyti populiariai, kad suprastų kiekvienas žmogus, nepaisant jo specialybės ir profesijos.
