Knygoje "Lietuvos sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas" spausdinami šios konferencijos straipsniai.
1998 m. gegužės 27 – 28 d. Lietuvos istorijos institute vyko jubiliejinė mokslinė konferencija "Lietuvos sąjūdis ir valstybės atkūrimo idealų įgyvendinimas". Greta Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių akademiko Eduardo Vilko, kalbėjusio apie istorinę 1988-ųjų birželio 3-ąją Mokslų akademijoje, Vytauto Landsbergio, įvertinusio Sąjūdžio politinių ir taktinių nuostatų raidą, Mečio Laurinkaus, nagrinėjusio Sąjūdžio istorinius nuopelnus ir politinės orientacijos kaitą, Seimo narių R. Smetonos, E. Zingerio, V. Andriukaičio, G. Kirkilo, rašytojo E. Ignatavičiaus, istorikų, kalbėjusių apie Sąjūdžio atsiradimą ir valstybės atkūrimo prielaidas, išsamų pranešimą "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika – atgimimo vilties žadintoja" skaitė vyskupas Jonas Boruta SJ.
PRATARMĖ
Prieš dešimtį metų Lietuvoje prasidėjusios visuomenės gyvenimo permainos ne be pagrindo tapatinamos su Didžiojo Scuūdžio vardu. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis - daugialypis judėjimas, kuriame per-sipynė žmonių lūkesčiai ir svajonės, realūs interesai ir miglotos ateities vizijos, kol visa tai įsikūnijo svarbiausiame tautos siekyje - Nepriklausomybės atkūrime.
Sąjūdis gimė spontaniškai, kaip natūrali tautos reakcija į ilgus komunistinės priespaudos ir dvasinio sąstingio dešimtmečius. Jis neatskiriamai susijęs su sparčia žmonių savimonės branda, moraliniu atgimimu, veržliais visuomenės iniciatyvos protrūkiais, įtraukusiais į daugiatūkstantines demonstracijas ir mitingus beveik visus sąmoningus ar bent kiek politiškai nuovokius žmones. Vieni su Sąjūdžiu puoselėjo valstybingumo atkūrimo viltis, kiti, paklusę svetimųjų valiai ir prisitaikę prie sovietinės valdžios teikiamų malonių, permainų nenorėjo ir nelaukė. Tačiau vienaip ar kitaip apsispręsti reikėjo visiems. Sąjūdis -tautinė revoliucija, kurioje mažiausiai išliko abejingųjų.
Šiandien Didysis Sąjūdis jau praeitis, nors priklauso dar netolimai istorijai. Dėl jo iškyla prieštaringų, dažnai kontroversinių nuomonių, [vairių ir painių vertinimų labirinte buvusiųjų sąjūdininkų priedermė yra autentiškai paliudyti apie šį nepaprasto masto ir jėgos procesą, o istorikų pareiga - faktografinės medžiagos pagrindu išanalizuoti "lie-tuviškojo fenomeno" prasmę ir reikšmę.
Minint Sąjūdžio įsikūrimo 10-metį, Lietuvos istorijos institutas surengė mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo tautinio atgimimo veikėjai, politikai, rašytojai, istorikai. Iš dalies konferencija lyg ir patvirtino, kad 10-ties melų retrospektyva - per trumpa laiko atkarpa istorinei tiesai atskleisti. Ne visuose prelegentų pranešimuose vyravo mokslinės analizės metodas, kai kuriais atvejais stokota įžvalgos išryškinant Didžiojo Sąjūdžio atsiradimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo prielaidas. Pagaliau ir pats Sąjūdis jau ne vieningas tautos išsivaduojamasis judėjimas, o politiniu ir idėjiniu atžvilgiu diferencijuota visuomenė su labai įvairių vertybių, pažiūrų, nuomonių spektru. Dažnai ši aplinkybė sunkino konferencijos organizatorių pastangas rekonstruoti praeitį, remiantis iškiliausių sąjūdininkų liudijimais. Ne visi iš jų geranoriškai palaikė šią iniciatyvų.
Prelegentų pranešimai, diskusijų dalyviu pasisakymai buvo iššifruoti iš garso įrašų, suredaguoti ir atskirais tekstais sudėti į knygelę. Tačiau, rengiant medžiagą spaudai, nesiekta pateikti konferencijos stenogramos. Sutrumpinti kai kurių pranešimų, ypač diskusijų dalyvių pasisakymų, nutolusių nuo konferencijos problematikos, tekstai. Be to, čia įdėti kai kurių autorių specialiai šiam leidiniui parašyti straipsniai.
Atitinkamus priedus - dokumentus, atspindinčius Sąjūdžio raidos ypatumus, taip pat svarbiausiųjų įvykių kroniką pateikė leidinio sudarytojos.
ĮŽANGOS ŽODIS
Prieš aštuonis šimtus metų sukūrusi valstybę, lietuvių tauta patyrė daug pergalių prieš tuos, kurie norėjo sunaikinti tą valstybę ir daugelio lietuvių kartų puoselėtą savarankiško valstybinio gyvenimo tradiciją. Buvo daug tragiškų nuosmukio metų, iš kurių tauta išsilaisvindavo tik tikėdama savo jėgomis ir valia, nugalėdama sunkumus ir kliūtis. Ypač grubi priespauda ir žiaurus tautos naikinimas, pilietinės savimonės laužymas vyravo per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų, kuriuos dar gerai atsimename. Tūkstančių tūkstančiai krito kovodami su ginklu ar tiesiog ncnulenkdami galvos kentė konclagerių prievartą. Žmonės nepalūždavo - ne vienas sugrįžęs iš konclagerių ir tremties vėl tęsė savo darbus valstybei atkurti. Sis nepalaužiamas valstybinis sąmoningumas su nauja jėga prasiveržė prasidėjus Atgimimui ir susitelkus Sąjūdžiui. Iš Vilniaus ir Kauno jis plito po visą kraštą drąsindamas žmones ir vėl pažadindamas Lietuvos valstybės atkūrimo viltį. Atsivėrė galimybė visiems patriotams dalyvauti kovoje už laisvę, kuri lemtingai baigėsi 1990 m. kovo 11-osios aktu dėl valstybės atkūrimo ir didvyrišku žygdarbiu apginant Nepriklausomybę.
Minint Sąjūdžio, kaip Lietuvos pilietinio sąmoningumo ir tautinio susitelkimo raiškos 10-metį, istorikai siekia išryškinti šių įvykių ištakas ir raidą, atskleisti prasmę ir reikšmę ateičiai. Lietuvos istorijos institutas kaupia mūsų naujausiųjų laikų istorijos medžiagą, pasitelkdamas į pagalbą tiesioginius įvykių dalyvius. Institute buvo surengtos dvi mokslinės konferencijos apie Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir Lietuvos valstybės Konstitucijos priėmimą. Si trečioji konferencija skirta Sąjūdžio, kaip tautos išsivadavimo judėjimo, istorijai. Joje dalyvauja mūsų iškilūs politikai, visuomenės veikėjai, dėję atkurtai valstybei pamatus. Konferencijos medžiaga bus autentiškas paliudijimas ateities tyrinėtojams. Dėkoju konferencijos pranešėjams, sutikusiems talkinti ateities istorikams savo pateikta medžiaga, taip pat visiems konferencijos dalyviams, pagerbusiems Sąjūdžio įsikūrimo 10-ties metų sukaktį.
Mūsų konferencijoje pranešimus skaitys akademikas E. Vilkas, profesorius V. Landsbergis, vyskupas J. Boruta, M. Laurinkus, A. Terleckas, VP. Andriukaitis, R. Smetona, V. Čepaitis, profesorius P. Gylys, rašytojai E. Ignatavičius, R. Gudaitis, V. Martinkus, muzikologas J. Bruveris. Malonu pažymėti, kad tarp mūsų konferencijos svečių yra 1941 metų Laikinosios Vyriausybės narys, sugrįžęs iš išeivijos daktaras A. Darnusis. Konferencijoje taip pat dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius L. Kadžiulis.
