Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 47 (1565–1567)

Skelbiama Lietuvos Metrikos 47-oji knyga, Užrašymų knyga Nr. 47 (1565–1567).

Knygos originalus rankraštis, dar įtrauktas į 1623 m. Lietuvos Metrikos originalių knygų sąrašą, greičiausiai žuvo XVII a. vidurio karų su Maskvos valstybe metu. Publikuojamas XVI a. pabaigos originalios knygos rankraštinis nuorašas dabar saugomas Maskvoje, Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo fonde nr. 389 („Lietuvos Metrika“). Nuorašą, įrištą į oda aptrauktus kietviršius, surašytą ant popieriaus su vandenženkliais, sudaro 150 lapų, kuriuose surašyti lenkiškai transliteruotas bei rusėniškas dokumentų registrai ir 155 dokumentų tekstai.

Dokumentai sudaryti rusėnų ir lenkų kalbomis 1565 m. spalio–1567 m. sausio mėnesiais. Lietuvos Metrikos 47 knygos dokumentai yra šaltinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių žemėvaldos, genealogijos, miestų tyrimams; knygoje ypač gausu medžiagos karo, diplomatijos ir ūkio istorijai. Dokumentų, sudarytų Liubline, Knišine, Vilniuje ir Semiatičėje, geografija apima istorinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Palenkę ir Livoniją, taiga knygos medžiaga gali būti įdomi Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, taip pat Latvijos, Estijos, Rusijos istorijos tyrinėtojams. Nedidelė knygos dokumentų dalis jau yra skelbta kaip mokslinio straipsnio, tyrimų priedai bei garsiuose XIX–XX a. sandūros šaltinių rinkiniuose.

Visa Lietuvos Metrikos 47-oji knyga, Užrašymų knyga Nr. 47 publikuojama pirmą kartą.