Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai VII. Merkinės miesto aktai

Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Merkinei 1569 m. gruodžio 7 d. suteikė savivaldos arba Magdeburgo teises, paskyrė miesto vaitą, buvo išsirinktas magistratas, tad turėjo būti pradėti rašyti ir miesto aktai. Deja, pačių seniausių miesto aktų knygų neišliko. Čia skelbiamos Merkinės miesto aktų knygos (saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve – SA 5845) dokumentai apima 1598 m. pabaigą – 1627 m. pradžią, bet 1606–1608 m. dokumentų joje iš viso nėra. Šioje gerokai aplamdytoje, sulietoje vandeniu knygoje vieni lapai sunkiai perskaitomi (vietomis tekstas išblukęs), kitų nutrupėję kraštai, kampai ar galai, kai kurie lapai išplėšti. Joje drauge įrišti miesto tarybos (magistrato) 1598–1605 m. aktai (čia 1–175 numeriai) ir vaito bei suolininkų 1609–1627 m. aktai (čia 176–736 numeriai). Skelbiami Merkinės miesto aktai (lenkų, lotynų, gudų kalbomis) yra nepaprastai svarbus šaltinis to laikotarpio miestų gyvenimui pažinti, atspindi to meto materialinę ir dvasinę kultūrą, pareigūnų ir paprastų miestiečių teisinius santykius, miestiečių tarpusavio turtinius sandorius, to meto teisės kodeksų naudojimo praktiką ir t.t. Skelbiami dokumentai bus naudingi istorikams ir teisininkams, negrinėjantiems XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios ne tik Merkinės, bet apskritai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istoriją. Pateikiamos dokumentų anotacijos lietuvių kalba ir dalykų, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklės suteikia galimybę leidiniu naudotis visiems, kurie neabejingi mūsų krašto praeičiai.