Lietuvos konstitucinė teisė (smulkus viršelio pažeidimas)

Trečioji laida.

Pirmasis vadovėlio „Lietuvos konstitucinė teisė“ leidimas pasirodė 2012 m., antrasis - 2017 m., ir štai 2022 m. regite trečiąjį knygos leidimą. Pirmojo knygos leidimo įžangoje aiškinama jos koncepcija, autorių siekiai ir darbo ypatumai. Antrojo leidimo įžangoje vyrauja leidinio atnaujinimo pagrindimas. O štai trečiojo įžangoje, kai visiems aišku, kad Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos autorių parašytas Lietuvos konstitucinės teisės vadovėlis yra „dirbantis vadovėlis“, gerai vertinamas ne tik kolegų - teisės mokslo atstovų ar studentų teisininkų, bet ir teisininkų praktikų, valstybės ar visuomenės veikėjų, pirmiausia norėtųsi atkreipti gerbiamų skaitytojų dėmesį į tai, kas vadovėlį daro nuolatos jaunu, veiksmingu teisinės tikrovės pažinimo instrumentu. Būtent nauji vadovėlių leidimai, viena vertus, liudija juose pateikiamų pagrindinių idėjų nesenstamumą, ir, kita vertus, praturtina naujai atsiskleidusiais aspektais.

Konstitucionalistai nuolatos primena: konstitucinės teisės moksle pagrindiniai klausimai dažniausiai yra vis tie patys, tik atsakymai (ypač laikui bėgant) įvairuoja. Tai suprantama - laiko perspektyva leidžia tiksliau įvertinti teisinių reiškinių proporcijas ir reikšmę, atskleisti lig tol mokslininkų nepastebėtus (ar nepakankamai pastebėtus) ar naujai iškilusius konstitucinės tikrovės bruožus.

Vadovėlis „Lietuvos konstitucinė teisė“ kaip buvo, taip ir toliau, nežiūrint autorių skirtingumo, tam tikrų stilistikos niuansų ar problemų suvokimo specifikos, išlieka viena organizuota visuma. Konstitucija kaip aukščiausioji teisė, konstitucinė teisė kaip Konstitucijos teisė, Konstitucijos ir ją atskleidžiančios konstitucinės jurisprudencijos jungtis - tai pamatinės, knygos dėstymą jungiančios idėjos. Būtent taip suvokiama konstitucinė teisė gali būti teisinės sistemos centras, kurio poveikis juntamas visose tos sistemos srityse. Toks vadovėlio autorių pozicijos pagrindas.

Trečiasis vadovėlio leidimas sutampa su trisdešimtaisiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimo metais. Toks laikotarpis patvirtino 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu priimtos Konstitucijos, aukščiausiosios šalies teisės, gyvybingumą, joje įtvirtintos institucinės sistemos tinkamą pasirinkimą, asmens teisių ir demokratijos institutų plėtojimo galimybes. Šiuo metu itin akivaizdu, kad Konstitucija yra ne vien teisinis aktas, bet išplėtota ir veikianti konstitucinių normų ir principų sistema, tad Konstitucijos reikalavimų būtina paisyti tiek kuriant, tiek aiškinant ar taikant teisę.

Į trečiąjį vadovėlio leidimą reikėtų žvelgti ir kaip į pradėto darbo tęsinį. Jis prasmingas dėl nuodugnesnio konstitucinės tikrovės pažinimo ir bandymų paaiškinti besikeičiančią tikrovę. Nors antrąjį ir trečiąjį knygos leidimus skiria tik penkeri metai, vienokie ar kitokie konstituciniai pakitimai (vieni jų susiję su konstitucine mintimi, kiti - su konstituciniu reguliavimu ar oficialiu konstitucinių nuostatų aiškinimu ir taikymu bei Konstitucijos teksto pakeitimais) negalėjo likti nepastebėti vadovėlio autorių, taigi kai ko vadovėlio tekste neliko, kai kas buvo parašyta naujai, pakoreguota ar papildyta.