Lietuvos istorija (1795-2009 m.)

Studijų knygoje „Lietuvos istorija“, remiantis naujausiais lietuvių istoriografijos pasiekimais, nušviečiamas lietuvių tautos istorijos kelias, nueitas nuo 1795 m. iki 2009 m.

Autorius siekia išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius - priklausymą Rusijos imperijai 1795-1915 m., kaizerinės Vokietijos okupaciją 1915-1918 m., pirmosios Lietuvos okupaciją 1941-1944 m., Lietuvos padėtį antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1944-1990 m., antrosios Lietuvos Respublikos atkūrimą ir raidą 1990-2009 m. Knygoje atskleidžiami reišmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, taip pat pateikiamos kultūrinio, socialinio, ekonominio gyvenimo peripetijos.

PRATARMĖ

Antroje Lietuvos Respublikoje istorija tapo bene sparčiausiai besivystančia mokslo šaka. Žlugus totalitariniam režimui, istorikai pagaliau įgijo teisę nevaržomai nagrinėti archyvinius šaltinius. Jų dėka pavyko pašalinti daug baltų dėmių mūsų tautos istorijoje. Skaitytojai vis dažniau sulaukia įdomių mokslinių monografijų, straipsnių rinkinių, kuriuose istorikai išdėsto savo naują požiūrį į vieną ar kitą istorinį procesą bei laužo seniai nusistovėjusius stereotipus. Dažnai jie konceptualiai nesutampa. Polemika tarp mokslininkų tik pagyvina istorijos mokslo raidą. Kita vertus, labai pasigendama koncentruotų Lietuvos istorijos darbų besimokančiam jaunimui, pedagogams, platesniam skaitytojų ratui. Ypač tai pasakytina apie XX a. istorijos problematiką. Studijų knyga bent iš dalies turėtų pagerinti susidariusią padėtį. Ji skirta labai plačiam skaitytojų ratui. Būtų puiku, jei šis darbas praverstų istorijos mokytojams, moksleiviams, studentams ir visiems besidomintiems mūsų tautos praeitimi.

TURINYS

I. LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOS SUDĖTYJE (1795–1915)

1. Carizmo politika ir Lietuva

1.1. Carų valdžioje

1.2. LDK dalies prijungimas prie Rusijos

1.3. Prancūzmetis

1.4. Lietuvos Užnemunė

1.5. Lietuviai oficialioje Rusijos politikoje

1.6. Žemės ūkio pertvarkymai

1.7. Pramonės raida

1.8. Rusifikacijos politika

1.9. Lietuvos švietimas ir mokslas

1.10. Lietuvos kultūra ir menas

2. Pasipriešinimas carizmui

2.1 Pirmosios anticarinės organizacijos

2.2. 1830 m. sukilimas

2.3. Pasipriešinimas carinei reakcijai

2.4. Tautinis atgimimas

2.5. Blaivybės sąjūdis

2.6. 1863 m. sukilimas

2.7. „Aušra“ ir jos reikšmė tautiniam atgimimui

2.8. „Varpas“ ir varpininkai

2.9. Pirmosios lietuvių politinės partijos

2.10. Lietuva per 1905 m. revoliuciją

2.11. Didysis Vilniaus seimas

II. LIETUVA KAIZERINĖS VOKIETIJOS OKUPACIJOS LAIKOTARPIU (1915–1918)

1. Kaizerinės Vokietijos okupacija

1.1. Lietuva Pirmojo pasaulinio karo pradžioje

1.2. Lietuva vokiečių okupacijos sąlygomis

2. Pirmieji žingsniai į nepriklausomybę

2.1. Lietuvių organizacijos Vilniuje

2.2. Lietuvių inteligentijos politinės veiklos suaktyvėjimas

2.3. Lietuvių konferencija Vilniuje

3. Lietuvių veikla užsienyje

3.1. Lietuvių organizacijos Rusijoje

3.2. JAV lietuvių veikla

3.3 Europos lietuvių pagalba Lietuvai

4. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas

4.1. Lietuvos Krašto Tarybos politinės veiklos pradžia

4.2. 1917 m. gruodžio 11 d. aktas

4.3. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas

5. Lietuvos Tarybos veikla 1918 metais

5.1. Politinė situacija Lietuvoje paskelbus Vasario 16 d. aktą

5.2. Lietuvos milicijos ir kariuomenės kūrimas

5.3. Vilhelmas fon Urachas – Lietuvos karalius Mindaugas II

III. PIRMOJI LIETUVOS RESPUBLIKA

1. Nepriklausomybės gynimas 1918–1920 m.

1.1. Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija

1.2. Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės sudarymas ir veikla

1.3. Mykolo Sleževičiaus vyriausybės veikla

1.4. Vyriausybės krizė. Antanas Smetona – pirmasis Lietuvos prezidentas

1.5. Paskutinioji laikinoji vyriausybė

2. Bolševikinės Rusijos imperiniai kėslai Lietuvoje

2.1. Rusijos bolševikų vyriausybės požiūris į Lietuvos valstybingumą

2.2. Lietuvos komunistinės organizacijos

2.3. Sovietų valdžios paskelbimas Lietuvoje

2.4. Bolševikų diktatūros įsigalėjimas Lietuvoje

2.5. Lietuvos sovietizacija

2.6. Litbelo sukūrimas ir žlugimas

3. Nepriklausomybės kovos

3.1. Lietuvos kariuomenės kovos su Raudonąja armija

3.2. Bermontininkų karinės avantiūros likvidavimas

3.3. Taikos sutartis su Sovietų Rusija

3.4. Lenkijos ir Lietuvos karinė bei diplomatinė konfrontacija 1919–1920 m.

3.5. Suvalkų sutarties sulaužymas. Vilniaus netektis

4. Lietuva parlamentinės respublikos laikotarpiu 1920–1926 m.

4.1. Politinės partijos pirmojoje Lietuvos Respublikoje

4.1.1. Lietuvos socialdemokratų partija

4.1.2. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

4.1.3. Lietuvių tautininkų sąjunga

4.1.4. Lietuvos krikščionių demokratų partija

4.1.5. Partinės sistemos susiformavimas

4.2. Steigiamasis seimas

4.2.1. Steigiamojo seimo sušaukimas ir veikla

4.2.2. Pirmoji nuolatinė Lietuvos konstitucija

4.2.3. Žemės reforma

4.2.4. Nacionalinės finansų sistemos sukūrimas

4.3. Lietuvos vidaus padėtis 1922–1926 metais

4.3.1. Lietuvos Respublikos pirmasis seimas

4.3.2. Lietuvos Respublikos antrasis seimas

4.3.3. Klaipėdos krašto atgavimas

4.3.4. Lietuvos Respublikos trečiasis seimas

4.4. Lietuvos tarptautinė padėtis 1918–1926 m.

4.4.1. Lietuvos valstybės tarptautinis pripažinimas

4.4.2. Lietuvos – Lenkijos santykiai

4.4.3. 1926 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos–Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis

5. Lietuvos vidaus ir užsienio politika autoritarinio režimo laikotarpiu

5.1. 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmas ir jo padariniai

5.1.1. Valstybės perversmo priežastys

5.1.2. Gruodžio 17 d. perversmas

5.1.3. Antano Smetonos įsitvirtinimas valdžioje

5.2. Tautininkų vyriausybių vidaus politika

5.2.1. Lietuvos politinės situacijos kaita autoritarizmo sąlygomis

5.2.2. Lietuvos Respublikos ketvirtasis seimas

5.2.3. Pasipriešinimas autoritariniam režimui

5.2.4. Autoritarinio režimo krizė

5.3. Socialinės ir ekonominės padėties šalyje kaita

5.3.1. Lietuvos finansų padėtis

5.3.2. Žemės ūkio raida

5.3.3. Pramonės raida

5.4. Lietuvos užsienio politika 1926–1939 m.

5.4.1. Lietuvos – Lenkijos santykiai pasaulinio karo išvakarėse

5.4.2. Santykių su Vokietija paaštrėjimas

5.4.3. Klaipėdos krašto netektis

5.4.4. Santykiai su Vatikanu

5.4.5. Santykiai su kitomis valstybėmis. Lietuvos neutralumas

5.4.6. Molotovo–Ribentropo paktas ir Lietuva

6. Vilniaus kraštas Lenkijos valdžioje

6.1. Administracinis Vilniaus krašto pertvarkymas

6.2. Vilniaus krašto aneksija

6.3. Krašto ekonominio gyvenimo raida

6.4. Vilniaus krašto socialinės padėties kaita

6.5. Švietimas Vilniaus krašte

6.6. Lietuvių politinės, visuomeninės ir kultūrinės organizacijos

7. Pirmosios Lietuvos Respublikos švietimas, mokslas ir kultūra

7.1. Visuotinio privalomo pradinio mokymo įvedimas

7.2 Vidurinės mokyklos kūrimas ir raida

7.3. Specialiosios mokyklos

7.4. Aukštosios mokyklos

7.5. Literatūra ir spauda

7.6. Teatro ir muzikos raida

7.7. Architektūra ir dailė

7.8. Sportinis sąjūdis

8. Santykiai su lietuvių išeivija

8.1. Lietuvių išeivijos parama Lietuvos valstybingumui

8.2. Santykiai su lietuvių išeivija autoritarizmo sąlygomis

9. Pirmosios Lietuvos Respublikos žlugimas

9.1. Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuva

9.2. Lietuvos geopolitinės situacijos pokyčiai

9.3. Vilniaus ir dalies Vilniaus krašto atgavimas

9.4. Lietuvos vidaus padėtis 1939 m. pabaigoje – 1940 m. pirmoje pusėje

9.5. Raudonosios armijos daliniai Lietuvoje

9.6. Sovietų Sąjungos ultimatumas

IV. LIETUVA PIRMOSIOS SOVIETINĖS IR NACIŲ OKUPACIJŲ LAIKOTARPIU

1. Pirmoji sovietinė Lietuvos valstybės okupacija

1.1. Paskutinis Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės posėdis

1.2. Antano Smetonos pasitraukimas į užsienį

1.3. Raudonoji armija okupuoja Lietuvą

2. Lietuvos aneksija

2.1. „Liaudies vyriausybės“ sudarymas ir veikla

2.2. Rinkimai į „Liaudies seimą“

2.3. „Liaudies seimas“ ir jo nutarimai

2.4. Lietuvos įjungimas į Sovietų Sąjungos sudėtį

3. Lietuvos sovietizacija

3.1. Lietuvos ūkio griovimas

3.2. Lietuvos kariuomenės ir teisėsaugos institucijų padėtis

3.3. Represijos ir deportacijos

3.4. Priešinimasis sovietizacijai

3.5. Lietuvos diplomatinė tarnyba – Nepriklausomos Lietuvos institucija

4. Nacių okupacija

4.1. 1941 m. Birželio sukilimas

4.2. Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio vyriausybės sudarymas ir veikla

4.3. Nacių okupacinė administracija ir jos veikla

4.4. Masinis teroras. Holokaustas

4.5. Lietuvos vietinė rinktinė

4.6. Pasipriešinimas okupaciniam režimui

5. Sovietinių jėgų kova dėl Lietuvos

5.1. Kovos prieš nacius organizavimas sovietų užnugaryje

5.2. Sovietinis pasipriešinimas naciams Lietuvoje

V. LIETUVA ANTROSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS LAIKOTARPIU

1. Stalininio režimo įtvirtinimas Lietuvoje

1.1. LKP(b) vaidmuo sovietizuojant kraštą

1.2. Sovietinės valdžios aparato formavimas

1.3. Teroras. Trėmimai

1.4. Stalininė kolektyvizacija

1.5. Sovietiniai pramonės pertvarkymai

1.6. Švietimas ir kultūra totalitarinio režimo metais

2. Lietuva: nuo destalinizacijos iki pertvarkos

2.1. Komunistinės nomenklatūros suvešėjimas

2.2. Lietuvos ūkio integracija į Sovietų Sąjungą

2.3. Sovietinės lietuvių kultūros raida

2.4. Sportas sovietų Lietuvoje

3. Pasipriešinimas okupacijai

3.1. Ginkluotas partizanų pasipriešinimas

3.1.1. Partizanų judėjimo priežastys ir tikslai

3.1.2. Rezistencijos jėgų konsolidacija

3.1.3. Partizanų kovos pabaiga

3.2. Antisovietinis pasipriešinimas

3.3. Kova už žmogaus teises bei Lietuvos laisvę

3.4. Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir tikėjimo laisvė

4. Lietuvių išeivija ir okupuota Lietuva

4.1. Lietuvos laisvinimo byla

4.2. Pasaulio lietuvių bendruomenė

5. Tautinis atgimimas

5.1. Pirmieji atgimimo proveržiai

5.2. Sąjūdis – nauja tautos viltis

5.3. Politinio gyvenimo permainos

5.4. LKP reorganizacija

VI. ANTROJI LIETUVOS RESPUBLIKA

1. Nepriklausomos valstybės atkūrimas ir išsaugojimas

1.1. Kovo 11-osios aktas

1.2. Sovietinė agresija

1.3. Kruvinoji Sausio 13-oji

1.4. Realios nepriklausomybės iškovojimas

2. Lietuvos Respublikos raida

2.1. 1992 m. spalio 25 d. konstitucija

2.2. Politinės partijos

2.3. Seimas

2.4. Prezidentas

2.5. Vyriausybė

2.6. Lietuvos euroatlantinė integracija

Šaltiniai ir literatūra