Lietuvos grybai, 10 (2). Spuogagrybiečiai

Knygoje "Lietuvos grybai, 10 (2). Spuogagrybiečiai" - aprašyta 238 Septoria genties grybų taksonai, ant daugiau kaip 220 augalo šeimininko rūšių. Leidinys skiriamas mikologams, fitopatalogams, augalų apsaugos darbuotojams, gamtininkams, žemdirbiams ir visiems kas domisi grybais.

PRATARMĖ

Spuogagrybiečiai (Sphaeropsidales) plačiai paplitę gamtoje. Vieni iš jų yra pavojingi augalų ligų sukėlėjai, kiti - saprotrofai, ardantys augalų liekanas. Spuogagrybiečiai yra dirbtinai sudaryta grybų grupė. Tiek jų įvairovės, tiek genčių ir rūšių taksonominės apimties ribos neretais atvejais nėra tiksliai nustatytos. Iki šiol nepakankamai ištirta jų ontogenezė. Dalis jų yra aukšliagrybių, rečiau papėdgrybių, konidijinė vystymosi stadija. Vienų rūšių šis genetinis ryšys nustatytas, kitų jis yra nežinomas arba per evoliuciją prarastas, o lytinį procesą kompensavo heterokariozė, paraseksualinis procesas irkt. Kaip ir visi grybai, spuogagrybiečiai pasižymi tiek prisitaikymo gamtoje, tiek morfologinių požymių įvairove.

Iki šiol Lietuvoje ši grybų grupė, palyginti su kitomis, buvo mažai tirta. Iš šioje knygoje aprašomų genčių tik apie keletą buvo paskelbta kiek daugiau medžiagos. Viena iš jų Ascochyta gentis, kuri yra ne tik išplitusi, bet ir sukelia dažną ir pavojingą augalų ligą - askochitozę.

Antroje X tomo knygoje pateikiama medžiaga apima Phaeosporae, Phaeodidymae, Hyalodidymae, Scolecosporae ir Phaeophragminae grupių spuogagrybiečius, išskyrus Hyalosporae grupę ir Septoria gentį, kurios aprašytos šio tomo pirmoje ir trečioje knygose.

Šiuo metu Lietuvoje iš minėtų grybšių grupių yra aptikta 51 genties ir 272 rūšių bei 3 varietetų spuogagrybiečių, besivystančių ant daugiau kaip 200 rūšių augalų šeimininkų. Taip pat knygoje aprašyti ieškotini 2 genčių ir 25 rūšių grybai, rasti gretimose šalyse, be to, paminėti ir kiti, dėl savo geografinio paplitimo galintys augtiLietuvoje.

Didžiajai daliai spuogagrybiečių taksonų suteikti lietuviški pavadinimai, patvirtinti Botanikos žodyno komisijos.

Darbas iliustruotas originaliais spuogagrybiečių dauginimosi organų (konidijomų, konidijakočių ir konidijų) piešiniais, atliktais knygos autorės, ir nuotraukomis, padary-tomis dr. B. Grigaliūnaitės (Robillarda sesilis ir jo kolonija) ir autorės.

Už mokslinį bendradarbiavimą nuoširdžiai dėkoju užsienio mikologams - habil. dr. V. A. Mel'nikui (Vadim Aleksandrovič Mel'nik, Sankt Peterburgas), dr. E. Vimbai (Edgars Vimba, Riga), dr. B. C. Satonui (Brain C. Sutton, Surrey). Tariu Ačiū visiems savo bendradarbiams iš Mikologijos laboratorijos, ypač vyr. redaktorei dr. J. Motiejūnaitei, taip pat dr. Z. Gudžinskui, dr. D. Matulevičiūtei iš Floros ir geobotanikos laboratorijos už pagalbą renkant, tvarkant surinktą medžiagą ir rašant šią knygą. Esu dėkinga dr. J. Baronienei už naujai skelbiamos rūšies lotynišką aprašymą ir R. Rainytei už kruopštų darbą redaguoj ant knygą. Dėkoju ir savo šeimos nariams už kantrybę ir paramą.

BENDROJI DALIS

TRUMPA SPUOGAGRYBIEČIŲ TYRIMŲ APŽVALGA

Spuogagrybiečiai pasaulyje jau seniai tyrinėjami: Didžiojoje Britanijoje (W. B. Gro-ve), Suomijoje (P. A. Karsten), Ispanijoje (R. Fragoso), Italijoje (P. A. Saccardo, A. Berlese, G. Bresadola, C. Passerini), Portugalijoje (M. Camara), Prancūzijoje (J. H. Lėveillė, J. Desmaziėres, P. Brunaud), Rusijoje (A. A. Jačevskij), Skandinavijos šalyse (E. M. Fries), Vokietijoje (A. Allescher, H. Diedicke, F. Petrak), Šiaurės Amerikoje (K. W. Fuckel, J. J. Davis) ir kt. Paskelbta nemažai monografijų ir straipsnių, kuriuose yra apibendrinta sukaupta medžiaga apie šios grupės ar atskiros jos genties grybus (Saccardo, 1883-1931;Allescher, 1903; Diedicke, 1915; Jačevskij, 1917;Migula, 1921; Grove, 1935, 1937; Smarods, 1954, 1955; Žerbele, 1963; Poldmaa, 1967; Byzova et al., 1968, 1970; Mel'nik, 1977, 1997, 2000; Sutton, 1980; Nag Raj, 1993; Vanev et al., 1997 ir kt.). Taip pat galima rasti daug darbų, skirtų atskiroms spuogagrybiečių rūšims -pavojingiems kultūrinių augalų ligų sukėlėjams (Sprague, 1950; Becerescu, 1962; Khokhrekov, 1966 ir kt.).

Pirmieji duomenys Lietuvoje pasirodė bendruose grybų sąrašuose, tiriant kultūrinių, dekoratyvinių ir laukinių augalų ligų sukėlėjus (Brundza, 1930, 1961; Mowszowicz, 1957; Strukčinskas, 1973; Namajūnas, 1982 ir kt.). Vėliau paskelbta nemažai darbų apie atskirų genčių grybus (Markevičius, 1992 - apie Ascochyta gentį; Treigienė, 2000 - apie Diplodia, Microdiplodia ir Sphaeropsis gentis; Mel'nik, Treigienė, 2002 -apie Dichomera; Treigienė, Mel'nik, 2002 - apie Aplosporella; Mel'nik, Treigienė, Šabunin, 2006 - apie Cryptosympodula; Treigienė, 2006 - apie Ehospora, Scoleco-spohella ir Stictosepta gentis ir kt.). Apie kai kurių kitų šioje knygoje aprašomų genčių spuogagrybiečius duomenų galima rasti darbuose, skirtuose įvairių regionų ir atskirų augalų rūšių mikobiotos įvairovės tyrimams (Chlebicki, Treigienė, 1995; Treigienė, Stanevičienė, 1997; Stanevičienė etai., 1998; Treigienė, 1999; Markovskaja etai., 2002; Markovskaja, Treigienė, 2005; Treigienė et al., 2008), o dalis surinktos medžiagos pirmą kartą skelbiama šiame darbe.

Kiekvienais metais tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje spuogagrybiečių rūšių gretos yra papildomos naujomis rūšimis, taip pat aptinkama naujų augalų šeimininkų ir naujų radaviečių. Šiame darbe pirmą kartą skelbiama 1 nauja mokslui rūšis - Camarosporium severae Treigienė ir 2 rūšys - Septoriella caricis Treigienė ir S. typhae Treigienė, kurios preliminariai aprašomos kaip naujos mokslui.