Lietuvos gelmių aruodai

Šis leidinys „Lietuvos gelmių aruodai“ apie tai, kokie turtai, jau naudojami ir dar laukiantys savojo laiko, slypi Lietuvos gelmėse, kaip jie surandami ir išgaunami, kaip kasybos vietos, karjerai vėl virsta pievomis, laukais, miškais, ežerais, o kartais įgyja ir naują paskirtį.

Kartu pažvelkime pro karjerų „langelį“ į žemės gelmes, į tolimą geologinę praeitį, pamatykime, ko nematome kasdieniame gyvenime, nors tai yra čia pat, po mūsų kojomis.

Lietuva - žalias kraštas. Čia kūpa akimi neaprėpiami miškai, banguoja kalvynai su ežerais ir ežerėliais klonėse, plyti lygumos su pievų kilimais ir miškelių guotais. Negalime nesidžiaugti, nesigrožėti akimis klajodami po tas žaliąsias platumas. Tai - mūsų aplinka, lyg žalias lopšys, kuriame už-augo ir tauta, ir jos žmonės. Bet ne visą savo gamtinę aplinką galime aprėpti žvilgsniu. Didelė jos dalis lieka nematoma, kad ir kiek dairytumeis, nors ji čia pat, po mūsų kojomis. Tai - žemės gelmės. Apie jas teprimena upių vingiuose suboluojantys smėlingi skardžiai, kur ne kur pro velėną iškėlęs samanotą kuprą riedulys ar iš gilumos prasimušusio šaltinio čiurlenimas.

Tačiau gelmės - tai pagrindas, ant kurio tarpsta ir klesti viskas, ką matome paviršiuje, jų poveikis prasideda nuo dirvožemio - plonyčio sluoksnelio, kuris gyvybę susieja su Saule ir Žemės gelmėmis: čia Saulės energija virsta organiniais junginiais, kurie kartu su podirvio uolienų mineraline medžiaga maitina ištisas organizmų bendrijas - nuo bakterijų iki augalų ir gyvūnų, o tarp jų ir mus, žmones.