Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas

Bibliografine retenybe laikoma pirmoji gastronominė knyga lietuvių kalba „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ prikeliama naujam gyvenimui.


Liudvika Didžiulienė-Žmona yra pirmosios knygos apie lietuvišką virtuvę ir kulinariją autorė. Pirmą kartą 1893 metais knyga buvo išleista Tilžėje kaip laikraščio „Ūkininkas“ priedas, pavadinta „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas“ ir pasirašyta Žmonos. Ji tapo ne tik pirmąją gastronomine knyga, parašyta lietuviškai, bet ir pirmąja receptų knyga, kuri puikiai atspindi, kaip gyveno to meto pasiturintys valstiečiai. Anksčiau lenkiškai leistos knygos apie lietuvišką virtuvę buvo labiau skirtos miestiečių kultūrai.


Manoma, kad lietuviškas kulinarinės knygos leidimas taip pat buvo ir savotiškas ženklas, jog tuo metu jau buvo pakankamai lietuviškai skaitančių žmonių, kad tokia knyga sulauktų susidomėjimo. Be to, knyga buvo platinama spaudos draudimo laikotarpiu, tai darė ir knygnešiai, ir pati autorė. Pasakojama, kad vėliau autorė mėgdavo atlikti savotiškus sociologinius tyrimus – klausinėdavo šeimininkių, kur šios išmoko pagaminti tokius skanius patiekalus, daugelis minėdavo būtent jos knygą, nežinodamos, kad tuo domisi pati autorė.


L. Didžiulienės knyga sulaukė didelio šeimininkių dėmesio. Ji buvo ne kartą pildyta ir perleista iš naujo. Išlikusių knygų antraštiniai duomenys rodo, kad knyga buvo išleista ir 1895 m., 1904 m., 1913 m., 1927 m. Šiemet šios knygos naujausias leidimas papildytas VU Komunikacijos fakulteto docento, kulinarinio paveldo tyrinėtojo dr. Rimvydo Laužiko ir istorikės Anželikos Laužikienės komentarais.


Knyga „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ – tai vertingas istorinis palikimas, tačiau drauge ir smagus skaitinys, menantis ne tik pažįstamus ar visai negirdėtus senovinius receptus, bet ir archajiškus, dabar keistai ir įdomiai skambančius posakius, žodžius. Rasite ne tik valgių receptų ir patarimų, kaip nesugadinti pyrago ar kaip pagaminti skaniausią dešrą. Čia pateikiamas ir senovinio tepalo plaukams receptas. Ką gali žinoti, gal susigundysite pasigaminti?


Jaunoms šeimininkėms skirtą knygą autorė pradeda kviesdama iš anksto nenusiteikti prieš mokančią gaminti valgį knygą. Nepaisant to, kad daug ką merginos išmoksta iš mamų, pasak autorės, „(...) svietas eina vis pirmyn ir pirmyn. Nebepakanka jau šiupinio, stakanio, sarienės ir paprastų ragaišių…“ L. Didžiulienė ragina nebijoti naujovių ir išbandyti jos užrašytus receptus, iš kurių tuo metu dauguma buvo tikrai originalūs.


„Viskas darosi iš naminių daiktų, tik druska, pipirai, cukrus ir keli kiti mažmožiai reikia pirkti. Išpildykit, kaip parašyta, o aš užstoviu, kad jeigu iš pirmo karto nenusiduos, tai iš antro karto tikrai pasiseks“, – žada autorė.