Lietuvos futbolas 50 metų nelaisvėje (1940–1990)

Lietuvos futbolas, integruotas į sovietinę sistemą, buvo priverstas paklusti Maskvos diktatui. Nepaisant įvairių laisvos sporto evoliucijos suvaržymų, nuo 1946 m. Lietuvoje gyvavusi meistrų komanda sovietmečio saulėlydyje iškopė į sovietmečio futbolo elito gretas. 1946-1947 m. LTSR jaunių rinktinė tapo SSRS čempione. Iš geriausių jaunių ir laisvos Lietuvos rinktinės likučių sulipdyta meistrų komanda 1952 m. iškopė į SSRS pirmenybių aukščiausiąją lygą. 1977 m. Vilniaus „Žalgiris" pakilo į pirmąją lygą, o 1982 m. – į aukščiausiąją. „Žalgirio" ekipa, sukurta iš futbolo mokyklų auklėtinių ir studentų, 1987 m. atstovaudama SSRS, laimėjo pasaulinės Universiados aukso medalius, SSRS aukščiausios lygos bronzos medalius ir įgijo teisę atstovauti UEFA taurės varžybose. Apie Lietuvos futbolą sužinojo visa Europa.

Lietuvos futbolininkų laimėjimų pagrindas – tvirtos šaknys, futbolo žmonių atkaklus darbas, tikėjimas ateitimi. Ypatingą vaidmenį atliko 1945 m. Kaune įkurtas Kūno kultūros institutas. Jame palaipsniui susiformavo, daugumoje iš lietuvių, pajėgus dėstytojų kolektyvas, kuris tapo moksliniu-metodiniu centru. Futbolininkų laimėjimai teikė žmonėms džiaugsmą, pasididžiavimą, laisvės viltį, kuri 1990 m. apsivainikavo atkurta nepriklausomybe. Okupuotmečio Lietuvos futbolas tapo gražiu pavyzdžiu ateities kartoms, kad nenuleidžiant rankų, atkakliai siekiant tikslo, galima daug nuveikti.