Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės

Daugelio knygų apie Lietuvos energetiką autorius Stasys Bilys šioje knygoje „Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės“ pirmą kartą pateikia Lietuvos elektrifikavimo istoriją su Klaipėdos kraštu. Iki 1923 m. Klaipėdos kraštas nepriklausė Lietuvai ir duomenys, 1920 metais vykusiame pirmajame pramonės įmonių, dirbtuvių ir elektrinių surašyme apie pramonės įmones ir elektrines, nebuvo skelbiami.

Autorius atliko svarbų Lietuvos energetikos istorijai darbą, rinkdamas unikalią archyvinę medžiagą, išsaugodamas ją visiems besidomintiems Lietuvos istorija.

Knyga „Lietuvos elektrifikavimas, antra dalis. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės“ skiriama 1923 m. sausio 15 d. sukilimo, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui ir Klaipėdos krašto elektros tinklo 1960 m. vasario 8 d. prijungimo prie Lietuvos energetikos sistemos šešiasdešimtmečiui.

PRATARMĖ

Apie Lietuvos elektrifikavimą yra paskelbta daug ir vertingos informacijos. Sužinome didelių miestų ir miestelių elektrifikavimo istorijas. Apie buvusio autonominio Klaipėdos krašto didžiausio miesto Klaipėdos elektrifikavimą yra paskelbta labai vertingos informacijos, bet apie krašto elektrifikavimą 1923–1939 metais archyvuose labai nedaug to laikotarpio dokumentų. 

Teko aiškintis kokios priežastys ir aplinkybės trukdė sukaupti archyvuose dokumentus apie Klaipėdos krašto įmones ir elektrines.

Pirmasis pramonės įmonių, dirbtuvių ir elektrinių surašymas Lietuvoje vyko 1920 metais. Atlikus pramonės įmonių ir elektrinių patikrinimą, buvo suskaičiuotos visos tuo metu Lietuvos teritorijoje buvusios elektrinės, išskyrus Klaipėdos krašto elektrines, nes Vokietijai pralaimėjus, po Versalio taikos sutarties, Klaipėdos kraštą administravo didžiųjų valstybių įgaliota Prancūzų vyriausybė.

1923 m. sausio 15 d. Lietuvai prijungus Klaipėdos kraštą, duomenys apie pramonės įmones ir elektrines nebuvo skelbiami.

Autonominio Klaipėdos krašto Direktorija pagal Normano Deiviso (Norman Davis) sudarytą konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštui buvo garantuota autonomija įstatymų leidimo, teismų, švietimo, finansų ir administracijos srityje, demonstruodama savo savarankiškumą, ignoruodavo Lietuvos vyriausybės nurodymus.

Minint nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį Dr. J. Purickis straipsnyje „Lietuvos pramonė 1919–1929 m.“ rašė: „Į pateiktus skaičius neįtraukta Klaipėdos krašto pramonė, nes iki šiam laikui neturėta apie ją jokių duomenų. Dabar jau sutarta, kad ir Klaipėdos krašto pramonės būklė bus sistemingai nagrinėjama“ (PIRMASIS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS DEŠIMTMETIS 1918–1928, p. 253, Vyriausias Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti Komitetas, Vytauto Didžiojo metai).

1931 m. žurnale „Technika ir ūkis“ Nr. 3, p. 72, straipsnyje „Lietuvos 1929 m. elektros tiekimo statistika“ rašoma: „Sistemingos elektros tiekimo statistikos pas mus tuo tarpu nėra. Elektros gamybos (vadinasi ir vartojimo) žinios renkamos kilus reikalui ir negali būti tikslios, nes dar atskiriems statistikos elementams apskaičiuoti nėra nustatyta vienodų dėsnių.

Žemiau paduodamos žinios bene sudaro pilniausią ir tiksliausią elektros tiekimo statistiką, kuri kada nors yra buvusi Lietuvoje. Jos yra parinktos iš medžiagos, maloniai patiektos redakcijai Vyriausios Statistikos Inspekcijos.

Ir šios žinios nėra išsamios. Klaipėdos krašto elektros tiekimo čia nėra (paryškinta aut.).“

Deja, Klaipėdos krašto administracija savo pažadų nevykdė.

Inžinierius Pranas Drąsutis 1938 metais žurnale „Energijos komiteto darbai“ straipsnyje ,,Lietuvos elektrifikacijos plano metmenys“ rašė, kad prieš pradedant Lietuvos elektrifikavimo metmenų sudarymą pirmiausia buvo įvertintas sunaudojamos elektros energijos kiekis ir reikėjo nustatyti elektros energijos pareikalavimą 1938, 1940, 1950 ir 1960 metais pagal žymesnes Lietuvos vietoves. Bet Klaipėdos krašto administracija elektros statistinių duomenų nepateikė.

„Kaip matyti iš žemiau paduodamų duomenų, Klaipėdos kraštas jose dar nefigūruoja, nes lig šiol dar nepavyko gauti reikalingų elektros ūkio statistinių duomenų. Kai tik jie bus gauti, Elektros Komisija čia pateikiamus duomenis atitinkamai papildys.“ (Energijos komiteto darbai, 1938 m., p. 18).

Knygoje „Lietuvos energetika“, I t., Vilnius, 1982, duomenys apie Lietuvos elekt­rines pateikti, bet be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų.

Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, 1939–1944 m. Klaipėdos kraštas buvo Rytų Prūsijos Gumbinės apygarda. Elektrines ir elektros tinklus administravo Rytprūsių elektros tiekimo akcinė bendrovė, esanti Gumbinėje. 

Lietuvos valstybės centriniame archyve surasti Šilutės apskrities 1939–1944 m. dokumentai leido papildyti Klaipėdos krašto elektrifikavimo istoriją.

Knygoje LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMAS, išleistoje 2018 m., skaitytojai susipažino su Lietuvos didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių elektri­fikavimu, elektrinių statymu ir po karo atstatymu.

Knygoje LIETUVOS ELEKTRIFIKAVIMAS antroje dalyje skaitytojui pateikiama Klaipėdos krašto, apskričių centrų ir miestelių elektrifikavimo istorijos. 

Dėkoju prof. habil. dr. Leonui Ašmantui mane paskatinusiam parašyti šią knygą.

2023 metais minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį.

Jubiliejaus proga skaitytojui pateikiama Lietuvos elektrifikavimo istorija su Klaipėdos kraštu.

TURINYS

Pratarmė | 9

Laikotarpio apžvalga | 11

Elektra Klaipėdos krašte | 23

Alytaus elektrifikavimas, koncesininkų elektrinė ir elektros tinklas | 87

Marijampolės elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė, Puskelnių hidroelektrinė ir savivaldybės elektros tinklas | 93

Vilkaviškio elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 116

Kalvarijos elektrifikavimas, koncesininko hidroelektrinė ir elektros tinklas | 124

Liudvinavo elektrifikavimas, koncesininko vandens malūnas-elektrinė ir elektros tinklas | 130

Pilviškių elektrifikavimas ir hidroelektrinių likimai | 134

Kudirkos Naumiesčio elektrinės | 143

Šakių elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 149

Prienų elektrifikavimas ir elektros energijos tiekimas iš Lietuvos rajoninių elektros stočių akcinės bendrovės | 157

Birštono elektrifikavimas, Raudonojo Kryžiaus elektrinė iš Lietuvos rajoninių elektros stočių akcinės bendrovės | 167

Kėdainių miesto elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 173

Panevėžio elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 188

Pasvalio elektrifikavimas, koncesininko elektrinė ir elektros tinklas | 204

Biržų elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 210

Rokiškio elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 220

Kupiškio elektrifikavimas, koncesininko malūnas-elektrinė ir elektros tinklas | 227

Telšių elektrifikavimas, Savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 234

Plungės elektrifikavimas, dvi koncesininkų hidroelektrinės ir du koncesininkų elektros tinklai | 244

Kretingos elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 256

Palangos elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 266

Skuodo elektrifikavimas, generolo Povilo Plechavičiaus vandens malūnas-elektrinė ir elektros tinklas | 272

Mažeikių miesto elektrifikavimas, geležinkelio stoties elektrinė, savivaldybės elektros tinklas ir Viekšnių hidroelektrinės projektas | 278

Joniškio miesto elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 289

Kelmės elektrifikavimas, koncesininkų elektrinės ir savivaldybės elektros tinklas | 300

Raseinių miesto elektrifikavimas, savivaldybės elektrinė ir elektros tinklas | 306

Ariogalos elektrifikavimas, koncesininkų vandens malūnas-elektrinė ir elektros tinklas | 316

Jurbarko elektrifikavimas, koncesininko malūnas-elektrinė ir savivaldybės elektros tinklas | 321

Tauragės elektrifikavimas, koncesininko hidroelektrinė, savivaldybės elektros tinklas ir elektros energijos tiekimas iš „Maisto“ fabriko ir rytprūsių | 331

Švenčionių elektrifikavimas, koncesininko elektrinė ir elektros tinklas | 345

Užpalių elektrifikavimas, koncesininko vandens malūnas-hidroelektrinė ir elektros tinklas | 348

Lietuvos energetikos raidos svarbiausios datos (iki 1965 m.) | 353

Pavardžių rodyklė | 358