Monografijos "Lietuvos didikės proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai" tema pasirinkta nauja lietuviškajai istoriografijai problema – idealusis moters įvaizdis XVI a. II p. – XVII a. I p. LDK proginėje literatūroje. Šiame darbe buvo imtasi teorinio idealizuotos moters įvaizdžio rekonstrukcijos, visų pirma suvokiant jį kaip aptariamojo laikotarpio visuomenei svarbių vertybių bei individualizuotų elgesio modelių išraišką. Istorikės žiūra, kultūros sociologijos sąvokos ir literatūrinio savo prigimtimi šaltinio pasirinkimas darbą vedė gerokai toliau už moters istorijos ribų, į iki šiol neparašytos LDK visuomenės mentaliteto istorijos tyrimų lauką. Proginėje literatūroje visuomenei buvo pristatomas sektinas pavyzdys, orientuotas ne į praktinę veiklą, o į moralės ir etikos normas. Idealiojo moters modelio formavimo procesuose dalyvavo ir proginės literatūros autoriai, savo kūriniuose į vieną visumą sulydę tiek krikščioniškosios kultūros sąlygotas teorines nuostatas moters atžvilgiu, tiek pristatę realius LDK didikių gyvenimo momentus. Darbe siekiama nustatyti, kokiose privataus ir viešojo gyvenimo sferose dalyvaujanti moteris keliama pavyzdžiu; aptariama, kokie jos būdo ir gyvenimo modeliai atrodo sektini; analizuojami proginėje literatūroje užfiksuoti moters socialiniai vaidmenys; apibendrinamai pristatomi veiksnius, kurie formavo bei sąlygojo šiuos vaidmenis konstravusias normas bei vertybes. Didelę darbo dalį sudaro 6 XVII a. pirmosios pusės laidotuvių pamokslų lenkų kalba publikacija. Šie kūriniai atrinkti iš keliolikos dešimčių darbe panaudotų proginių kūrinių, kaip geriausiai reprezentuojantys žanro ypatumus ir suteikiantys nemažai informacijos apie idealųjį moters įvaizdį.
PRATARMĖ
Kiekviena knyga turi savo odisėją nuo pradinio sumanymo iki dažais kvepiančio spaudinio skaitytojo rankose. Jūsų rankose laikomos knygos odisėja prasidėjo prieš vienuolika metų, pradėjus dirbti Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje. Už idėją tyrinėti LDK moters įvaizdį proginėje literatūroje esu dėkinga tuometiniam instituto direktoriui profesoriui Antanui Tylai. Vieno pokalbio metu jis pasiūlė atkreipti dėmesį į laidotuvių pamokslus, kuriuose, profesoriaus nuomone, buvo nemažai vertingos medžiagos moters istorijai.
Tyrimų šaltiniu pasirinkusi proginę literatūrą ne kartą susidūriau su kolegų skepticizmu. Daugelis istorikų manė ir tebemano, kad proginiai kūriniai - nuobodūs, neinformatyvūs, pilni ne vertingos informacijos, o banalių pagyrimų klišių... Prieš imantis proginių kūrinių turinio teko nuveikti nemažą darbą juos suregistruojant: ne tik perversti keliolika tomų Karolio Estreicherio sudarytos bibliografijos, bet ir de visu peržiūrėti beveik visų didžiausių Lietuvos ir Lenkijos bibliotekų retųjų spaudinių katalogus. Taip buvo sukauptas daugiau kaip 400 senųjų proginių leidinių katalogas. Dalis jų, deja, šiandien egzistuoja tik kaip bibliografinės pozicijos - pačius leidinius pelenais pavertė praūžęs Antrasis pasaulinis karas. Kituose nebuvo reikalingos informacijos. Galiausiai liko daugiau kaip pusantro šimto kūrinių, kurie ir tapo tyrimų objektu. Juos beskaitant vis labiau aiškėjo, kad tai įdomus ir įvairialypis šaltinis. Kai kurie proginiai kūriniai buvo nepaprastai informatyvūs ir atskleidė iki šiol nežinomus ar prarastus istorijos faktus. Tačiau apie visa tai plačiau sužinosite skaitydami pačią knygą.
Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoji - daktaro disertacijos, apgintos 2000 metų pabaigoje, pagrindu parašytas tekstas: kai kurie skyriai papildyti, kiti parašyti iš naujo. Norėjosi kiek plačiau skaitytojams pristatyti europinį kontekstą atskleisti, kokie įvairūs veiksniai formavo amžininkų požiūrį į moteris.
Drauge buvo svarbu pateikti ne tik įdomiausias ir atskleidžiančias darbe reikalingą informaciją proginių kūrinių ištraukas. Vertėjo pristatyti ir bendrą tokių kūrinių paveikslą. Todėl paskatinta habil. dr. Ingės Lukšaitės, ryžausi monografiją papildyti publikacija. Taigi antrąją, didesniąją bei užėmusią daugiausia laiko rengiant darbą spaudai, dalį sudaro 6 lenkiški XVII a. 2-4 dešimtmečių laidotuvių pamokslai su vertimu į lietuvių kalbą bei komentarais. Parinkti kūrinius nebuvo lengva. Norėta pristatyti ne tik labiausiai jaudinančius kūrinius, kuriuose atsiskleidžia autorių santykis su savo herojėmis, bet ir pateikti skirtingos formos, įvairiakalbius, skirtingų konfesijų autorių darbus. Šiandieną skaitytojas turi galimybę susipažinti su keturių katalikų, vieno protestanto ir vieno stačiatikio autoriaus kūryba. Deja, nepristatyti liko lotynų kalba parašyti bei eiliuoti kūriniai. „Kandidatų" būta, tačiau dėl išsiplėtusios darbo apimties jie liko laukti palankesnių aplinkybių.
Rengiant publikaciją originalūs tekstai lenkų kalba neredaguoti, rašyba ir skyryba netaisytos ir nekeistos, palikta puslapių numeracija, kuri pateikiama laužtiniuose skliaustuose juodesnių šriftu. Stengtasi išlaikyti ir originale besikaitaliojusius šriftus, mat kai kuriuose tekstuose lotyniškos citatos ir greta esantys jų vertimai į lenkų kalbą spausdinti kitu šriftu. Originalo tekstuose autoriai nuorodas maksimaliai trumpino, nenumeravo ir žymėjo leidinio paraštėse. Ne visas jas pavyko išsiaiškinti ir išskleisti. Publikuojant originalo nuorodos pažymėtos mažosiomis raidėmis. Kadangi didesniąją dalį sudarė nuorodos į Šventąjį Raštą, jos tiek originaluose, tiek vertime į lietuvių kalbą taip pat nenumeruotos ir sudėtos paraštėse, išskyrus tuos atvejus, kai rodėsi reikalinga tam tikrų komentarų ar patikslinimų. Verčiant naudotasi Juozapo Skvirecko Šventojo Rašto vertimu. Kadangi naujasis Šventojo Rašto vertimas parengtas iš hebrajų ir graikų kalbų, o mūsų publikuojami autoriai naudojosi lotyniškuoju Vulgatos tekstu, senasis vertimas tiko labiau. Vertimų į lietuvių kalbą nuorodose atsidūrė komentarai, autorių naudotų tekstų, jeigu jie išversti į lietuvių kalbą, nuorodos, kiti paaiškinimai. Originalo tekstuose nemažai citatų lotynų kalba, tačiau beveik visas jas autoriai greta pateikė ir lenkų kalba. Todėl kai originale yra lotyniška citata, o greta - jos vertimas į lenkų kalbą, lietuviškame vertime lotynų kalba išliko, išverstas tik lenkiškasis atitikmuo. Kitais atvejais lotyniški intarpai išversti į lietuvių kalbą.
Pabaigoje skaitytojas ras šaltinių ir naudotos literatūros sąrašus bei vardų rodyklę. Lietuvių kalboje nusistovėję vietovardžiai ir asmenvardžiai knygoje rašomi įprasta forma (pvz., Kliuni, Grigalius Didysis), retesni - originalo forma.
Baigdama norėčiau tarti nuoširdžiausią ačiū daugeliui prie knygos rengimo prisidėjusių žmonių. Visą doktorantūros laiką ir rengiant darbą spaudai mane palaikė ir vertingais patarimais rėmė doc. hab. dr. Ingė Lukšaitė. Bejos reiklaus žvilgsnio, įsiklausymo ir geranoriško palaikymo šiame darbe būtų daugiau trūkumų. Esu jai nepaprastai dėkinga. Nemažai pagelbėjo ir kiti doktorantūros komiteto nariai: prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, prof. Vanda Zaborskaitė, prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Irena Valikonytė. Jiems tariu nuoširdžiausią ačiū. Noriu padėkoti prof. habil. dr. Eugenijai Ulčinaitei ir doc. dr. Jūratei Kiaupienei, kurių pastabų dėka darbe ištaisyta nemažai netikslumų. Rengiant publikaciją, komentarus ir paaiškinimus taip pat neapsieita be pagalbos. Pirmiausia esu dėkinga Varšuvos universiteto profesorei Urszulai Augustyniak už pagalbą įsigyjant reikalingų kūrinių kopijas Lenkijos bibliotekose. Nuoširdžiausias ačiū Istorijos instituto LDK skyriaus kolegoms. Ne tik už geranoriškus patarimus, konsultacijas, vertingus pastebėjimus. Jų pavyzdys, šiltas ir kolegiškas palaikymas ne kartą paskatino siekti geresnio rezultato, suteikdavo naujų jėgų darbe. Esu dėkinga dr. Dorotai Michaluk, konsultavusiai paklydus retesnių senosios lenkų kalbos žodžių brūzgynuose, ir dr. Mintautui Čiurinskui, padėjusiam versti lotyniškos poezijos intarpus. Taip pat noriu padėkoti redaktorei Ievai Puluikienei ir instituto Leidybiniam skyriui.
Saulius ir Kotryna buvo šalia visus tuos metus ir dalijosi su manim visais darbo džiaugsmais ir rūpesčiais. Ačiū jiems labai.
Taigi, skaitytojau, dabar metas Tau leistis į kelionę...
