Lietuvos bitininkystės istorijos apybraižos

Post scriptum

Vo!!! - pasakytų Šatrijos Ragana. Darbas baigtas! Tai, matyt, bus pirma tokia knygelė, kurioje aptarta pastarųjų dviejų šimtmečių Lietuvos praktinės bitininkystės istorija. Pasiro¬do ne tik vienas prof. J. Kriščiūnas rašė knygas bei straipsnius apie bites ir skatino Lietuvos bitininkystės pažangą. Senosios bitininkystės baruose darbavosi mokytojai D. Zetegastas ir E. Radžiūnas, kunigai K. Nezabitauskis, J. Ambraziejus, J. Didžpinigaitis ir vienuolis tėvas Jeronimas Pečkaitis, rašytojos Šatrijos Ragana ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, gydytojas J. Staugaitis, spaudos darbuotojai ir knygiai Feliksas Galminas ir S. Baltramaitis, inžinieriai P. Vileišis ir A. Macijauskas, ir pagaliau agronomai J. Kriščiūnas, M. Stankevičius, A. Mus¬teikis, f. Balžekas, J. Straigis ir daugelis kitų. Dauguma jų - suvalkiečiai, nemažas būrys - ir žemaičių. Daugelis senųjų bitininkų, rašiusių apie bites, buvo tik mėgėjai, kurie sugebėjo pa¬kilti iki profesionalų lygio. Savo laiku A. Musteikis rašė: „Dažnai mėgėjų tarpe pasitaiko labai pažangių bitininkų, nes jie, nebūdami aukso gerbėjai, nuolat ieško naujų būdų ir priemonių bičių kultūrai pakelti. Šiai garbingai grupei tenka priskirti mokytojus, kunigus ir rečiau kitų įvairių profesijų bitininkus“.

Jau nuo D. Zetegasto laikų buvo suformuluoti pagrindiniai reikalavimai bitininkui: išmokti valdyti bites, reguliuoti bičių spietimą, neleisti joms spiesti ir sauvaliauti, dirbtinu būdu dauginti bičių šeimas, nevėluojant ir laiku atlikti visus būtinus bičių priežiūros darbus bityne.

Tikiuosi, kad ši mano knygelė galbūt sužadins mūsų bitininkų susidomėjimą Lietuvos bitininkystės istorija ir savo krašto įžymiais bitininkais. Šiuo metu tik Kretingos bitininkai neužmiršta vienuolio tėvo Jeronimo Pečkaičio kapo, susirinkimų dieną ar švenčių metu aplanko jį ir padeda ant jo gėlių puokštę. Tai graži Kretingos bitininkų draugijos tradicija. Ja galėtų pasekti ir kitos bitininkų draugijos, ir net Lietuvos bitininkų sąjunga. Nebūkime, kaip rašo A. Musteikis, vien tik „aukso gerbėjai“ ir materialistai!

P. P. S. Cituojant senuosius raštus, su kai kuriomis išimtimis stengiausi palikti senąją terminiją, žodžius ir raiškos stilių, kuris atskleidžia to meto žmonių kalbos ir mąstymo būdą.

Autorius

TURINYS

Pratarmė / 5

Mažosios Lietuvos bitininkystės pionierius / 7

J. Kliuko knygos apie bites vertimas į lietuvių kalbą / 21

Endrikis Radžiūnas - XIX a. pabaigos švietėjas ir bitininkystės propaguotojas / 29

Petro Vileišio knygelė „Sodnas, apyniai ir bitys“ / 39

Felikso Galmino „Kalendorius bitininkystės“ / 42

Jonas Staugaitis apie bitininkavimo metodus / 51

D. Pisarevo knygelės „Bitės“ vertimas į lietuvių kalbą / 58

Šatrijos Ragana - bitininkienė / 62

Gabrielė - darbšti kaip bitė / 79

Juozapas Ambraziejus - bitininkas, Lietuvos praktinės apiterapijos pradininkas / 90

A. Butlerovo knygelės vertimas į lietuvių kalbą / 96

Juozo Didžpinigaičio knygelė apie bites ir medų / 103

Jonas Pečkaitis - pirmosios Lietuvos bitininkų draugijos įkūrėjas / 106

Motiejaus Stankevičiaus knygelė „Apie bites“ / 115

Prof. Jonas Kriščiūnas - mokslinės bitininkystės pradininkas / 120

Jonas Kriščiūnas ir Peteris Rizga - bendraamžiai / 132

Antano Musteikio knygelė „Bičių ūkis“ / 135

Jonas Balžekas - prof. J. Kriščiūno mokinys, mokslininkas ir organizatorius / 142

Prof. Justino Straigio palikimas / 150

Post scriptum / 156